3.26. Autoriaus veikla: dar turiu minčių, kurias noriu įgyvendinti

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene autoriaus veiklai įgyvendinti tirumoje.

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių autoriaus veiklai įgyvendinti tikrumoje.

 

Inžinieriaus-statybininko pagrindų gavau Kauno Politechnikos institute (1959 m.), praktinių įgūdžių – stačiau Kėdainių chemijos kombinatą (1959-61 m.) ir  vykdžiau Kauno m. komunalinių tinklų statybos darbų techninę priežiūrą.

Mokslinę veiklą pradėjau aspirantūroje Statybos ir architektūros institute. Čia parengta technikos daktaro disertacija („Polimercementinių drėgmės apsauginių sluoksnių ant akyto betono sienų efektyvumo tyrimai“) ir ji apginta KPI Mokslinėje taryboje (1968 m. sausio 5 d.). Mokslo tyrimų rezultatai sėkmingai pritaikyti apdailinant sienines akyto betono plokštes (buv. Vilniaus gelžbetonio dirbinių gamykla Nr. 3). Šie gaminiai ir šiandien patikimai saugo nuo atmosferos drėgmės poveikio daugelio mokyklų ir lopšelių-darželių pastatus (pvz., Vilniaus Lengvosios atletikos maniežas, Vievio gimnazija ir vaikų darželis ir kt.).

Didžioji mokslinės veiklos dalis sieta su pedagogine – 26 metus dirbau docentu aukštojoje mokykloje (VISI, VTU bei VGTU Architektūros fakulteto Pastatų konstrukcijų katedroje).

Keičiantis gyvenimo sąlygoms, formuojantis naujoms nuostatoms į statybą, atsiradus naujam požiūriui į jos kokybę, nuo 1988 m. mano mokslinė veikla plačiau buvo nukreipta energijos taupymo dalykams nagrinėti.

Pastaruoju metu išskirtiną dėmesį skiriu mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos naudojimo ir priežiūros  ir kt., padedančių švietimo kokybei dalykams aptarti. Dar turiu minčių, kokiu keliu Mokyklai eiti iš kryžkelės, kaip išgyventi sunkmetį ir tapti šiuolaikine Mokykla.

Su vietos bendruomenės iniciatyvų pradmenimis susipažinau Respublikos fizikos mokytojų pasitarime (1997 m. spalio 18 d. Vilniuje, Radvilų vidurinėje mokykloje). Čia tartasi, kaip mokymo procese  mokytojams keisti mokymo programą, siekiant suteikti mokiniams daugiau praktinių žinių apie energijos išteklių taupymą, ekologiją, būstą. Pasitarime gimė pirmoji idėja – moksleiviams bei mokytojams reikia parengti švietėjišką medžiagą apie energijos taupymą ir statybą.

2001-2003 metais artimai bendravau su Vilniaus m. mokyklų ir darželių ūkio tarnybų vadovais. Pastoviai organizuoti įvairūs seminarai, susitikimai su specialistais, kur nagrinėdavome energijos taupymo reikalus, siekėme, kad mokyklos švietimo fizinė aplinka būtų šiltesnė, ekonomiškesnė, paliesdavome bendruosius ūkio tarnybos darbus bei Mokyklų atnaujinimo dalykus. Vėliau ši veikla nutrūko, neradus pritarimo.

Mokyklų ūkio tarnybų vadovų profesinės kompetencijos kėlimo seminarus rengiau ir kitose šalies savivaldybėse. Bendraujant su šiais darbuotojais, atsiskleidė žemos jų profesinės kompetencijos priežastys – jie niekur nėra ruošiami ir nekeliama jų kompetencija. Tuo tikslu paruošta ūkio tarnybų vadovų savarankiškų  studijų mokomoji medžiaga.

Inicijavau jaunųjų mokslininkų inžinerinę sekciją (Lietuvos nacionalinio  jaunųjų mokslininkų konkursas, 1998 m.) ir moksleivių apklausą (VII aplinkotyros stovykla-seminaras Kurtuvėnuose, 1999 m.). Po šio bendravimo su moksleiviais pradėjau ruošti švietėjišką medžiagą statybos technologijos dalyko mokymui. Kartu siūliau savo paslaugas Mokyklų administracijoms moksleivius supažindinti su statybos profesija. Vėliau inžinerinės sekcijos veikloje nedalyvavau, nes atsisakyta mano paslaugų.

Su kaimo mokyklų ir vietos bendruomenės problemomis susipažinau dirbdamas projekto konsultantu (konkursas „Kaimo mokykla ir vietos bendruomenė”, 2001 m.) bei moderatoriumi mokytojų seminare („Mokyklos Darbotvarkė-21”, 2000 m.).

Mokyklų pastatų priežiūros ir atnaujinimo klausimais informavau skaitytojus („Lietuvos Rytas”, „Sostinė”, „Lietuvos aidas”, „Turtas”, „Žalioji Lietuva”), klausytojus radijuje (LR laidos „Proskyna”, „Šeimininkėms”).

 

Vieno balso persvara – laimi buvę partiniai

Viename autoriui laiške A.M. (buv. ministras) rašė: „Sudėtingiausias darbas – rasti veiksmingų sprendimo svertų. Esame opozicijoje. Jeigu turėsime galimybių dalyvauti Vyriausybės darbe, būsime pasirengę imtis darbų ir atsakomybės…Strategijos įgyvendinimas įstrigęs, švietimui skiriamų lėšų santykinis dydis vis labiau mažėja. Priežasties šaknys – politinės, nėra valdančiųjų politinės valios švietimą laikyti esminiu prioritetu ir vystyti jį sisteminiai“.

KTU profesorė V.T. laiške nurodo: „Mano pasiūlymas gan racionalus – ieškoti besidominčių žmonių, organizuoti pradžioje bent seminarą ar kitokia forma diskusiją. Juk žmonės nepuola realizuoti kitų idėjų, jie, paprastai, ieško racionalumo, perspektyvumo ir t. t….Reikia žmonių ir idėjų kritinės masės“ (o gal tik geranoriškumo, pritarimo iniciatyvai? A.R.)

VGTU architektė-profesorė N.B., vertindama mano mokslinę veiklą, pasakė: „Matote, kolega (tai aš. A.R.), knyga – tai gera iniciatyva, bet ji dar ne mokslinis straipsnis“. Po šio pareiškimo atsirado VGTU Pastatų konstrukcijų katedros posėdžio išrašas: „Dėl nepakankamo mokslinių straipsnių skaičiaus, A.Radzivonas neperrenkamas toliau eiti docento pareigoms“.

Katedros darbuotojų balsavimo rezultatas: 5:6 – laimi buvę … partiniai. Kartais kritine mase gali būti ir … vienas balsas.

                                                  x x x

Vietoje įvado: „mokslams“ pradėti reikėjo …ašarų akyse

Aspirantūros studijos Statybos ir architektūros instituto statybinės-šiluminės technikos laboratorijoje – tai mano kelio į „mokslus“ pradžia. Mokslinio darbo vadovas (J.Sabaliauskas, instituto direktorius, laboratorijos vadovas) patarė pasidomėti akyto betono darbu drėgnose sąlygose, davė savo disertaciją ir paliko likimo valiai. Peržiūrėjau pirmųjų Lietuvoje statybinės fizikos specialistų disertacijas (vadovo, architekto V. Barkausko  ir inžinieriaus V.Stankevičiaus) ir laukiau vadovo nurodymų ką toliau veikti. Būdamas direktoriumi, jis mažai matė mano veiklą. Po 3 mėn.  „tylos“ vadovas pasidomėjo mano nuveiktu darbu. Atsakiau:„Susipažinau su Jūsų disertacija“. Tai aiškiai jo netenkino ir griežtai pasakė, jog rezultatų nėra, negalima laiko ir lėšų švaistyti veltui („valstybė skyrė tam atitinkamas lėšas“) ir laukiąs sprendimų po savaitės.

Kabinete stovėjau su … ašaromis akyse, nes galvojau – vadovas turi vadovauti, o aš – vykdyti jo nuorodas. Pasiguodžiau abiems Vytautams. Jie atvirai pasakė, jog direktorius dėl savo užimtumo tikrai negalės aspirantui tinkamai vadovauti ir reikia pačiam imtis … iniciatyvos mokslinės veiklos krypčiai, tematikai, metodikai apspręsti.

Ašaros ir patarimai man padėjo. Po savaitės  vadovui pranešiau, jog nagrinėsiu akyto betono dirbinių drėgmės režimą, naudojant  įvairias apsaugos-apdailos priemones, suformuosiu bandinius, kuriuos tirsiu klimatinėje kameroje bei natūroje naujai statomoje akyto betono sienų karvidėje. Vadovas šiai iniciatyvai pritarė ir leido toliau dirbti …mokslo labui.

Laikraštis „Tiesa“ paskelbė, kad  1968 m. sausio 5 d. SAI darbuotojas Evaldas-Arnoldas Radzivonas   viešai gins disertaciją technikos mokslų kandidato laipsniui gauti tema „Polimercementinių drėgmės apsauginių sluoksnių ant akyto betono sienų efektyvumo tyrimai“. Apginta sėkmingai ir tapau ketvirtuoju statybinės fizikos specialistu Lietuvoje.

x x x

Įvairias iniciatyvų formas taikiau savo veikloje universitete (pedagoginė, mokslinė-tiriamoji) bei už jo sienų (švietimas, konkursai, parodos, seminarai ir kt.). Daugelis jų nesulaukė pritarimo ar buvo atsisakyta mano paslaugų. Dalį iniciatyvų, kurios gali būti išplėtotos, įvertinant jų patyrimą, aprašau žemiau.

 

a) energijos taupymas: studijos VISI Pastatų konstrukcijų katedroje

VISI Pastatų konstrukcijų katedroje 26 metus, kaip statybinės šiluminės fizikos specialistas – dėsčiau architektūrinės klimatologijos, statybinės šiluminės fizikos bei civilinių ir pramonės pastatų architektūros disciplinas, vadovavau  atitvarinių elementų bandymo laboratorijai.  Inicijavau studijų kursą „Energijos taupymas pastatuose“, kuris apėmė kelis charakteringus laikotarpius.,

1971-79 metai – perteikiau architektūrinės klimatologijos pagrindus Architektūros fakulteto studentams. Paskaitose pirmą kartą pradėjau dėstyti naują discipliną, išleidau paskaitų konspektus, laboratoriniams darbams  atlikti pasigaminta elementarių  bandymams įtaisų, kartu su studentais  pradėjau vykdyti pastatų būklės tyrimus.

1975-85 metai – tai katedros techninės bazės projektavimo ir įrengimo laikotarpis. Suformuota bazė leido studentams sistemingai dirbti laboratorijoje ir kokybiškai tirti klimatinėse kamerose. Pastaroji techninė įranga buvo vienintelė TSRS aukštųjų statybinio profilio mokyklų tarpe.  Studentai vykdė ūkiskaitinius darbus. Išskirtinis dėmesys kreiptas į specialių žinių pateikimo svarbą statybos specialistams.

1985-90 metai – tai tiesioginio energijos taupymo pastatuose studijavimo pradžios laikotarpis. Šiuo metu studentai-architektai panaudojo TSRS didžiųjų miestų klimatinius pasus projektinėje veikloje. Išleidau pirmuosius nurodymus racionaliam energijos taupymui projektuojant pastatus.

1990 -1992 metai – tai atsisakymo nuo TSRS statybos normų reikalavimų  laikotarpis. Studentai pradėjo vertinti pastatų šilumos nuostolius. 1991 m. pirmą kartą studentai ir dėstytojai susipažino su užsienio mokymo praktika tausojant energiją pastatuose Danijoje Horsenso Politechnikoje.

1992-1997 m. – tai darbo pagal naujus RSN reikalavimus  laikotarpis. Moraliai pasenus mokslinio-tyrimo įrangai, teko mažiau atlikti laboratorinių darbų. Sumažėjus užsakymų skaičiui, nutrūksta tyrimai klimatinėse kamerose. Tačiau lygiagrečiai už katedros sienų imtasi švietėjiškos veiklos parodose, seminaruose, konferencijose.

Nuo 1997 m. liepos 4 d. mano pedagoginė veikla nutrūko, nes Pastatų konstrukcijų katedros dėstytojų bei Architektūros fakulteto Mokslo Tarybos sprendimu atsisakyta mano paslaugų.

b) stažuotė: namie naujos idėjos …nepriimtinos

Didelių permainų dėstytojo veiklai davė stažuotė Danijoje (pagal tarptautinę programą „Tempus”, Horsenso Politechnikoje, 1993/94 m.). Čia susipažinau su kitokiu požiūriu į studijų formavimą bei metodiką ruošiant architektus-statybininkus. Esminės danų specialistų nuostatos buvo šios:

1. Architektas-statybininkas – tai plataus profilio specialistas, gerai suvokiantis pastato visumą, jo „gyvenimą“, atsižvelgiantis į energijos taupymo reikalavimus statant ir naudojant. Tai tarpininkas tarp kūrėjo (architekto) ir konstruktoriaus (inžinieriaus) bei kliento ar darbų vykdytojo, tačiau nepasiklystantis teisiniuose labirintuose.

2. Studijas studentas pradeda turėdamas solidų praktinį stažą ir sukaupęs reikiamų lėšų  studijoms.

3. Išskirtiniai dėstytojo ir studento santykiai: vyrauja abipusė tolerancija, kolegiškumas, viskas daroma, kad studentas sužinotų kuo daugiau. Jokios kontrolės nėra – reikia tik laiku atsiskaityti.

4. Atsiskaitymas už atliktą darbą: specialistų pokalbis tarp studento ir komisijos. Studentas komisiją pasitinka pasisveikinimu: „Haij, aš Svenas, dirbau mūrininku, noriu papasakoti apie gyvenamojo namo rekonstrukciją Kopenhagoje…“ Paspaudžiama ranka, paklausiama ar norite kavos ir prasideda profesionalus, draugiškas 20-25 min.  trukmės pokalbis. Po to už auditorijos durų įteikiamos gėlės ir sveikinimai su … alumi už auditorijos durų.

5. Aplinka ir techninis aprūpinimas: švara (net tualete), visur kilimai, balti stalai ir visa būtina įranga, dauginimo aparatai (už mokestį). Į auditoriją studentai gali ateiti ir išeiti bet kuriuo metu. Čia pat jie geria kavą, valgo sumuštinius ar graužia …morką. Tačiau tai niekam netrukdo.

Plačiau žr. Architektai pagal Horsensą // Inžinerija. 1994. 01. 19. nr. 1 (933).

Ir visa tai buvo 1994 metais. Dalį naujovių inicijavau savo darbe ir sulaukiau kolegų…priekaištų: kodėl atviros auditorijos durys arba studentai ateina/išeina kada tik nori, kodėl nekaupiami projektai, o atsiskaitoma …pokalbiu? ir kt.

Po stažuotės išleidau pirmąją Lietuvoje metodinę priemonę projektuotojams bei statybos architektams (knyga „Mūsų namai: projektas ir energija“, Vilnius, 1994).

Skaitytojui: ar stažuotės nuostatos priimtinos mūsų aukštose mokyklose?

c) konferencijų mintys: žirgliojantys žmonės jomis nesidomi

Su naujomis idėjomis energijos taupymo reikalais susipažinau tarptautinėje konferencijoje Kopenhagoje („Didmiestis kaip organizmas. Miesto ekologija dabar ir ateityje“, 1996 m. liepos 1-7d.d., kelionę rėmė Lietuvos žaliųjų judėjimas). Čia supratau, jog būtina keisti nusistovėjusį energijos naudojimą naujomis nuostatomis ir daugiau naudoti atnaujintos energijos  šaltinių.

Konferencijoje nagrinėti trys pasauliui aktualūs klausimai:

. ekologija miesto architektūroje, transporte;

. atsinaujinančios energijos panaudojimas;

. energijos suvartojimas, jos poreikiai ir vietinė demokratija.

Konferencijoje išskirtas dėmesys – būtina keisti nusistovėjusį energijos naudojimą naujomis nuostatomis ir daugiau naudoti atnaujintos energijos  šaltinių. Dalyviai buvo supažindinti su Danijoje plačiai paplitusiu visuomenės judėjimu – atnaujintos energijos organizacija (OVE). Jos veiklos sritys yra šios:

. informacinė – tai žinių sklaida, žurnalų leidyba, įvairių kampanijų rengimas;

. techninė – tai susitikimų su techniniais specialistais įvairaus rango žinioms skleisti organizavimas;

. politinė – nuolat siekiama, kad visuomenės iniciatyvos turėtų įtaką valstybės valdyme, dalyvauja sudarant valstybines tyrimų programas, tvarkant kokybės klausimus, skirstant pašalpas mokymui;

. vietos politika – tai praktinė veikla, nagrinėjant atsinaujinančias energijos problemas.

Organizatoriai parodė visuomenės praktinio darbo rezultatus:

. vaikų aikštelės aptvaras iš sulaužytų avarijose dviračių, kurį surentė alaus mėgėjai naktį po baro uždarymo;

.  lietaus vandens naudojimas tualetams nuplauti pastate;

. eko-kavinių pažintinė veikla apie sveiką mitybą, kur  dirba savanoriai.

Su OVE vykdoma veikla ir energiją išsaugojančių šaltinių panaudojimu Danijoje susipažino ir Lietuvos TV konkurso „Mūsų namai-94“ laureatai bei ekspertai. Jų kelionę finansavo OVE.

Lietuviai pakankamai gerai žinomi OVE vadovams, ir tai lėmė, jog mūsų buvo daugiau negu kitų buvusių socialistinių šalių atstovų. Aš dalyvavau statybinių medžiagų sekcijoje, kur supažindinau su TV konkurso laureato A.Dailydavičiaus molio namo projektu. Dalyviai pritarė kuriamo alternatyvios energijos centro programai ir linkėjo sėkmės.

Kopenhagos konferencijoje pabrėžta, kad šiuolaikinė visuomenė lengvai nepasikeis ir nepradės tausoti energiją ir naudoti saulę, vėją, atidirbtą šilumą ir kt. Tai galima pasiekti tik  bendru darbu.

Nutarta:

. didmiesčio plėtros aptarime būtinai turi dalyvauti gyventojai ir visuomeninės grupės, vietos valdžia ir grupės turi būti lygiaverčiai partneriai;

. konferencijoje pradėtą bendradarbiavimą nutarta tęsti, vieniems kitus supažindinant susprendimais dėl miestų ekologijos ir kt.

Stambulo konferencijos Habitat II (1996 m.) nuoroda – vystyti visuomenės iniciatyvas vietose sutampa su Kopenhagoje paskleistomis mintimis. Tačiau Lietuvoje visuomenė dar mažai rūpinasi energijos taupymu. Problemoms spręsti visuomenė nėra sutelkta, jei ir vyksta koks judėjimas, tai jis yra pavienių institucijų reikalu. Organizuota visuomenė turėtų bendradarbiauti su politine ir ekonomine opozicija. Organizacijos bazė – ne pelno siekimas, o atviras tikslų nusakymas bei žinių sklaida. Minėtos veilos židiniu galėtų būti „Žaliųjų judėjimas” Lietuvoje.

Judėjimo praktiniu objektu gali tapti siūlomas projektas „Šalti namai”, kuris nagrinėtų konkrečias priemones energijai taupyti, ypač atnaujinant senuosius pastatus. Projekto galimos šios veiklos formos:

  • asmeninės iniciatyvos išaiškinimas;
  • laisvas informacijos pasikeitimas su kitų projektų nariais;
  • žinių skleidimas ir patarimai namų bendrijų nariams;
  • tyrimai atskiruose butuose, namuose, esamoms eksploatavimo sąlygoms įvertinti bei taikomų techninių sprendimų efektyvumui nustatyti;
  • parodų organizavimas:

– nuolat veikiančios, specializuotos;

– kilnojamos į tolimas Lietuvos vietoves energijos taupymo ir ekologijos klausimais;

  • „Energijos taupymo mokyklų” organizavimas pensininkams;
  • eko-kavinių organizavimas;
  • aplinkos vietinių gyventojų jėgomis ir lėšomis tvarkymas;
  • eko-žinių populiarinimas muzikiniais renginiais gatvėse, skveruose ir kt.

Prie šių nuostatų mums gali tekti sugrįžti šiandien, kai gyvenimas pasisuko nelaukta kryptimi – ekonominės ir finansinės krizės sąlygose.

Pažymėtina filosofo K.Stoškaus  dar 1996 m. išsakyta mintis, jog ne taip jau paprasta suvokti, kad civilizacija priėjo vingį. Jai reikės pasukti į šoną, bet daugelis žmonių iš inercijos žirglioja tolyn, nežiūrėdami savo veiklos padarinių…tarp jų daug politikų, valdžios žmonių, galvojančių, kad viskas savaime susitvarkys, arba į viską numojančių ranka ir gyvenančių tik šia diena.

Plačiau žr. Stoškus K. Žirgliojantys žmonės: ekologinė politika ir nauda // Diena, 1996 /12/ Nr. 285.

 

d) švietėjiška veikla: informacija savaitraštyje „Turtas

1999-2001 metais  bendradarbiavau savaitraštyje „Turtas“ („Lietuvos ryto“ priedas), kur informavau įvairiais statybos dalykais bendroje rubrikoje „Būstas – tas pats, bet kitoks“. Išskirčiau šias temas ir informatorius, kurie taikytini praktikoje:

. švietėjiškų parodų aptarimas (A.Radzivonas);

. langų ir durų gamintojų asociacijos privalumų aptarimas, siekis „Geri langai – tik iš patikimų rankų“, įspėjama – „Pigūs langai ir durys kelia įtarimą“;

. langų gamyba pagal vokiškas technologijas, naudojant Didžiosios Britanijos „SPECTUS” profilių sistemą. Siūloma – renkantis langus – prašyti kokybės dokumentų (Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonė UAB „Čerleda”);

. siūlymas: renkantis  langus ir duris siūloma juos apžiūrėti…gamybos ceche (UAB „Hronas”);

. naujų technologijų durų ir langų gaminiai reikalauja ir naujoviško jų įstatymo į naudojamą vietą. Teisingai langai tvirtinami pagal instrukciją (UAB „Megrame“);

. naujo tipo langai mokyklų ir kitiems visuomeniniams pastatams (UAB „Etna“);

. apdailos plastikinių lentelių pagalba praktika (KŪB „Ejotra” firmos  „Deceuninck“ atstovybė);

. plastikinių apdailos lentelių kokybės tikrinimo būdai (bendra Lietuvos-Rusijos įmonė UAB „Hefestas”);

. suomių „Tremco” firmos technologijos, supleišėjusiems nuo drėgmės ir šalčio poveikių plytų mūro bei betono paviršiams apsaugoti ir sustiprinti, aptarimas (UAB „Etna”);

. senamiesčių mansardų įrengimo klaidos (A.Radzivonas);

. 1995 metų  respublikinio televizijos konkurso „Mano namas. Energijos taupymas ir aplinkos apsauga” pirmos vietos laimėtojo A. Dailidavičiaus patirtis statant  molio namus (A.Radzivonas);

. šilto stogo konstrukcijų sprendimai (Danijos firmos A/S Monarflex atstovas);

. UAB „Rezetas” penkerių metų veiklos apžvalga (UAB „Rezetas“);

. karkasinių pastatų 7 metų statybos praktika Vokietijoje, Belgijoje, Rusijoje (UAB „Aplinkuma”);

. kompozitoriaus M.Tamošiūno – statybos vadovo praktika (UAB „Pavasaris“);

. konkurso „Sodas – gyvenamoji vieta“ laureatų darbų apžvalga (UAB „Fidus“);

. patarimai sodo namelių savininkams (A.Radzivonas);

. vertikalių ir horizontalių stiklo sandūrų įrengimo praktika (BĮ UAB „Virata“);

. surenkamo gelžbetonio elementų panaudojimas gyvenamiesiems namams (AB „Palemono gelžbetonis“);

. Danijos jaunos šeimos namo projektas (A.Radzivonas).

Skaitytojui: ar šie statybos dalykai taikytini naudojant Mokyklų pastatus?

 

e) švietėjiška veikla: pamokos parodose

Atgimimo metu vykdžiau aktyvią švietėjišką veiklą įvairiais statybos reikalais. Tai parodos Lietuvos technikos bibliotekoje „Mūsų namai”, Urbanistikos ir statybos ministerijos „Efektyvi statyba-92 ir 93”, UAB „Primus Balticum”  „Remontas ir sanitarija”, išvažiuojamosios parodos įvairiuose Lietuvos miestuose. Čia buvau šių renginių organizatoriumi arba aktyviu dalyviu. Dalyvavau įvairiose Lietuvos radijo ir televizijos laidose.

Pirmoji paroda: 20 dienų gyvo bendravimo

1992 metais Lietuvos technikos bibliotekoje veikė paroda „Individualus būstas: tikrovė, prieštaravimai, plėtojimas“. Pirminė iniciatyva parodai surengti priklausė LTB Pramonės katalogų skyriaus vedėjui p. M.Masiokui. Pastarasis pakvietė mane būti parodos konsultantu. Priėmiau siūlymą ir po to parodoje 20 dienų „gyvai“ bendravau su lankytojais.

„Kokios problemos? Kuo galiu padėti“ – taip kreipdavausi į kiekvieną lankytoją. Dažnas atsakydavo: „O, jų daug! Ieškome gero projekto…” LTB teikė  savo fondų užsienio firmų katalogus.

Kartais ne į visus klausimus galėjau atsakyti. Pavyzdžiui, „Ar žiurkės graužia …putų polistirolą?“

Statybos ministerija paskolino naujausią surenkamų elementų firmos „Streif“ katalogą. Netikėčiausia parodoje buvo prie eksponatų lankytojų iniciatyva atsiradę „diskusijų klubai“. Kartą senukas iš Širvintų p. Z.Vaitkevičius atvažiavo į parodą papasakoti apie Biržų vaistinės sienų šiltinimą … šiaudais, kuris aprašytas „Ūkininko patarėjuje“ dar 1930 metais.

 

Problemos

Peržvelgiu savo senus užrašus, juodraščius, parodų recenzijų antraštes. Visa tai rodo, kaip keitėsi žmonių nuostatos į būstą, jo sudėtines dalis. Iš pradžių trūko projektų, vėliau medžiagų, technologijų, tačiau seminarų salėse visada būdavo labai daug besiklausančių apie statybos naujoves, energijos taupymą. Tai parodos 1992 m.  „Mano namai – mano tvirtovė“, „Būsto programa – parodoje“, „Namas – gražus ir šiltas“; 1993 m – „Energijos taupymas privačiuose gyvenamuose namuose“, „Energijos taupymas žemės ūkyje“ parodoje „Efektyvi statyba-93“; 1994 m. – „Švietimas ir informacija: kryptingi ir pastovūs“ konferencijoje „Statyba-94“, „Būstas – vieninga energetinė sistema“ parodoje „Baltijos mugės-95“, „Lietuviško šilumokaičio galimybės“ seminare SUM-96, „Mokyklų ir darželių pastatų renovacija“ parodos „Remontas ir sanitarija-96“ seminare ir kt. Visų renginių sudėtine dalimi būdavo pokalbiai su lankytojais, seminarai ar konferencijos.

Nuo 1999 m. svorio centras persikelia tiesiogiai į parodos paviljoną, firmos ekspoziciją, kartais aplenkiant seminarų sales ir net centrinius konsultavimo punktus.  Lankytojai tampa parodos dalyviais: jie aktyviai gina savo nuomonę, aiškinasi, siūlosi bendradarbiauti, keičia senąsias nuostatas apie būstą ir pan.

Resta -99 – parodų rekordininkas

Paroda „Resta-99“ sumušė visus rekordus. Joje buvo gausu įvairiausių renginių, „laibakojų panelių“, trankių polkų ir ramių pokalbių su paviljonų lankytojais. Pats lankytojas į parodą ateidavo žymiai geriau pasirengęs – pateikė jam rūpimus klausimus. Pokalbiai tapo profesionalesni. Čia daug kalbėta apie lietuvišką rekuperatorių (autorius išradėjas V.Zubcovas), kurį siūlyta naudoti mokyklose, ligoninėse, žemės ūkio pastatuose.

1999 metais suformulavau gero būsto nuorodą: turi būti sausas ir sandarus, turėti tinkamas vėdinimo ir šildymo priemones, kurios garantuotų ekonomišką jo eksploatavimą. Energija niekada nebebus pigi! (ir aš buvau teisus. 2009-10 metų situacija tai patvirtina. A.R.).

Plačiau žr. Turtas // 1999.03. 31. Nr. 5.

 

Kilnojamoji paroda „Mūsų namai“

1993 m. kartu su Statybos ministerija inicijuota pirmoji kilnojamoji paroda „Mūsų namai“ (Varėnoje). Ji buvo skirta padėti kaimo ūkininkui geriau susivokti situacijoje, išmokti taupyti šilumą ir energiją. Čia akcentuotas dėmesys į projektą, jo kokybę, savavališkos statybos be projekto žalą. Nuolat pabrėždavau, jog kol kaimo statytojai bus žemo profesinio lygio, tol gerų namų nepasistatysime.

f) švietėjiška veikla: konkursų organizavimas

„Genio namai“

Vaikų žurnalo „Genys“ redaktorė (G.Adomaitytė) pritarė mano iniciatyvai skelbti moksleiviams konkursą „Mano svajonių namas“.  Moksleiviai aktyviai atsiliepė į kvietimą. Jie piešė, maketavo bei vaizdavo savo namus. Visa tai pateikė redakcijai bei parodoje.

Pažymėtinas nuoširdumas Telšių raj. Gadūnavo pradinės mokyklos moksleivių laiške (Edita Laureckytė, Dovilė Servaitė, Ramunė Valaiotė, Žydrūnas ir Svajūnas Zaborai, Viktoras ir Rimvydas Lučinskai, Andrius Vitkus): „Mielas, Geneli, mes esame Gadūnavo pradinės mokyklos moksleiviai. Mūsų yra nedaug – tik aštuoni. Norime, tau Geneli, atsiųsti svajonių namelius. Esame draugiški ir norime gyventi kartu. Sujungėme namelius ir pastatėme ant vištos kojelės, kad galėtume keliauti. Kai vienoje vietoje nusibos, keliausime visi su nameliais kitur. Šį kartą esame šiltuose kraštuose, kur yra amžina vasara. Kai pradės snigti ir galėsime šliuožti su rogutėmis nuo kalniukų, sugrįšime į Lietuvą. Mus ieškokite, kaip „keliaujantys svajonių nameliai“.

O dabar, kiekvienas parašysime apie savo namelį.

Edita – esu didelė smaližė, labai mėgstu saldumynus. Mano namelio stogas yra dengtas šokoladu, o sienos – iš šokoladinių meduolių. Langai – iš riestainių. Kai mano draugai ateina į svečius, juos pavaišinu šokoladu…Ir tai pasipasakoji visi moksleiviai.

Kadangi vaikučiai negali užsiprenumeruoti „Genelio“, nes šiais laikais – ne pagal kišenę. Tėvai taip pat turi rūpesčių. Todėl skaitome Gadūnavo bibliotekoje. Šis piešinukas – tai pirmas dalyvavimas konkurse. Visiems vaikučiams buvo tikras išbandymas!

Visi tikimės vėl dalyvauti kokiame nors naujame konkurse. Tai – iki malonaus!

Skaitytojui: ar moksleiviai dalyvauja kituose svajonių namų piešinių konkursuose? Kokių įgūdžių suteikia dalyvavimas tokiuose renginiuose?

         

Sodo namo pertvarkoje „Kregždžių lizdui” – ne

Sodas, jo priežiūra bei namelio statyba daugeliui buvo mieli bei trumpalaikiai poilsio objektai. Šiandien senuose plotuose didelio „biznio” iš agurkų ar braškių nebepadarysime. Tačiau sodo namas pensininkams ar jaunoms šeimoms tampa nauju rūpesčio objektu – kaip pigiai, o kartais ir labai greitai, jį pertvarkyti į nuolatinio gyvenimo vietą? Deja, daugelis juos bando statytis senuoju „kregždės lizdo” metodu. Naujasis sodo namas tampa sudėtinga statybinių elementų ir aptarnavimo įrangos darbo sistema. Todėl svarbu iki statybos pradžios viską gerai aptarti ir suplanuoti.

Pirmą kartą sodų teritorijų pertvarkos į gyvenamąsias klausimai buvo iškelti prieš penkerius metus UAB „Fidus” organizuotame konkurse „Sodas – gyvenamoji vieta”. Jo rengėjai dalyviams siūlė laisvai pasirinkti darbų temas, jų nuomone, aktualias to meto sodų pertvarkai. Konkurso antroji premija skirta architektui Rapolui Spelskiui už darbą „Sodo namo S–45–9 pertvarkymas”. Konkursas buvo jaunojo VISI absolvento pirmoji pažintis su sodo namų praktika.

Norai gyventi… „devintuke“

Sodo namelių statybai plačiai taikytas inžinieriaus V.Zubraus tipinis projektas S–45–9. R.Spelskio nuomone, kolega Vaclovas (jie kartu dirbo projektavimo institute) jau projektuojant buvo gerai viską apgalvojęs (šiandien pensininkas V.Zubrus sode tikrina savo projekto naujas galimybes). Visi labai norėjo gyventi „devintuke”. Deja, šiandien pradinis sprendimas ilgalaikiam gyvenimui jau menkai tinka. Pirmasis architekto siūlymas apie 60 m2 ploto namelių savininkams – nekeisti namelio plano ir tūrio struktūros. Tokiu būdu čia “devintuke” gali gyventi 2–3 žmonių šeimos.

 

g) priešistorė: kaip įkritau į švietimo pastato „liūną“

Į švietimo pastato „liūną“ įkritau  dalyvaudamas Šiaulių savivaldybės Aukštabalio vidurinės mokyklos renovacijos konkurse 1995 metais. Čia pirmą kartą šalyje kartu su kolega  architektu R.Spelskiu bandėme spręsti mokyklų pastatų atnaujinimo problemas (laimėta antroji vieta).

Vėliau Mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos objektų bei patogumų gerinimo ir mano profesinės veiklos sąsajas VISI/VGTU apibrėžė  kolega profesorius S.Marčiukaitis (projekto „Vietinės iniciatyvos” vadovas, JAV-Baltijos fondo konkurso laimėtojas, 1996 m.). Jis nuolatos man kartodavo „Arnoldai, imkis iniciatyvos. Tavo žinios ir galimybės turi tarnauti žmonėms“. Profesorius nurodė šias veiklos nuostatas:

. skatinti moksleivius, studentus savo darbais padėti sau, Mokyklai, vietos bendruomenei, daryti poveikį viešai politikai;

. mokiniai, studentai, jų tėvai, mokytojai, dėstytojai turi spręsti praktinius vietinės iniciatyvos projekto uždavinius;

. moksleiviai, studentai turi perimti vyresniųjų patirtį (t.y. mano, jo, kitų dėstytojų);

. pertvarkytas mokymo procesas galėtų iki  5 %  sutaupyti energijos, o tai reiškia, kad visų lygių Mokyklose būtų sutaupyta apie 150 mln. Lt per metus;

. sėkmę lemia mokytojo, dėstytojo iniciatyva, praktinės užduotys mokymo planuose.

Šios nuorodos iš dalies atsispindėjo įvairiuose mano pavienės veiklos renginiuose, kuriuos dalyvavau ar organizavau.

h) švietėjiška veikla: seminarai – sudėtinė renginių dalis

Lietuvos technikos bibliotekoje rengiau parodas ir seminarus „Ateities mokykla: vizija, modernizavimas” (1999 m. gegužės-birželio mėn.), „Mūsų pagalba mokyklai” (2000 m. rugsėjo mėn.). Čia pirmą kartą supažindinau visuomenę su ateities Mokyklos vizija. Kartu ir pats sužinojau apie ūkio tarnybos vadovų profesinės kompetencijos problemas (informavo T.Salys, buv. Vilniaus m. savivaldybės ūkio skyriaus viršininkas, šiuo metu ŠMM ŠAC vadovas).

Kiekviena Lietuvos technikos bibliotekos specializuota paroda buvo derinta su tematikai skirtu seminaru. Vienas pirmų renginių Mokyklų modernizavimo klausimais įvyko 1999. gegužės mėn. Šio pasitarimo temos ir pranešėjai buvo šie asmenys:

. pasitarimo tikslai –  doc., dr. A.Radzivonas, LTB;

. Valstybinės programos formavimas – dr. D.Zanevičius, MA;

. ateities mokykla – G.Paliokienė, ŠMM viceministrė;

. mokyklos Ispanijoje – dr. D.Makarskaitė, VPU;

. mokykla – architektų projektuose – dėst. S.Kuncevičius, VGTU;

. mokyklų pastatų renovacija – L.Kvaraciejienė ir A.Navickienė, Vilniaus m. švietimo skyrius;

. mokyklų renovacijos kreditavimas – D.Apočkinas, „Būsto“ kreditavimo fondas;

. šildymo sistemų modernizavimas – dr. V.Mykolaitis, Tarptautinis konsultavimo centras;

. mokymo proceso pertvarka – mokytoja A.Steckienė, Fabijoniškių vid. m-kla;

. moksleivių savanoriška veikla, taupiai vartojant energiją – moksleivis S.Jurkštas, Lietuvos moksleivių asociacijos prezidentas.

Pertraukoje koncertavo Gabijos gimnazijos moksleiviai.

k) informacija: Mokyklų fizinės aplinkos tematika

Didelė dalis informacijos Mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos tematika  teikta savaitraščiui „Turtas“ bendroje rubrikoje „Mokykla – ta pati, bet kitokia“ bei kitiems šalies žiniasklaidos leidiniams. Žemiau nurodau išskirtines temas ir informacijos šaltinius, kurie galėtų būti panaudoti Mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos priežiūrai atlikti.

Mokymo programų pakeitimo aptarimas Vilniuje Radvilų vidurinėje mokykloje, suteikiant daugiau praktinių žinių apie energiją ir jos taupymą, būstą ir jo naudojimą. Plačiau žr. Švieselė ilgame tunelyje // Lietuvos nekilnojamasis turtas, 1997.11.24-30, Nr.47(170).

Lietuvos nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso inžinerijos sekcijos darbų aptarimas. Plačiau žr. Energijos taupymo pradmenys įgyjami mokykloje // Lietuvos Aidas, 98.05.29, Nr.102.

Mokyklos langų kokybės tikrinimo būdai. Plačiau žr. Mokyklų langų kokybę tikrins … musės // Turtas, 1999.09.15. Nr. 17.

Mokyklų atnaujinimo programos „Mokykla-2009“ aptarimas. Plačiau žr. Kada mokykla taps atnaujinta? // Žalioji Lietuva, 1999.09, Nr.16(110).

„Atgaja“ – mokyklų atnaujinimo programa, siūlyta vykdyti Lietuvos žaliųjų judėjimo bazėje. Plačiau žr. Moksleiviai nenori mokytojų, kurie jų nesupranta // Žalioji Lietuva, 1999.10,. Nr.18 (112).

Moksleivių-ekologų apklausos dėl mokyklos aplinkos kokybės rezultatai. Plačiau žr. Modernizuotoje mokykloje moksleiviai nenori matyti … pensininkų // Turtas (priedas “Lietuvos Rytas”), 1999.09.01. Nr.16.

Parodos „Mokykla-2009“ ir seminaro „Mūsų pagalba mokyklai“ Lietuvos technikos bibliotekoje rezultatų aptarimas. Plačiau žr. Mūsų pagalba mokyklai, kad ji būtų šiltesnė, sveikesnė, saugesnė // Turtas (priedas “Lietuvos Rytas”), 2000.09.06. Nr.14 (38).

Moksleivių apklausos duomenys. Plačiau žr. Moksleiviai norėtų …tualetinio popieriaus // Turtas (priedas „Lietuvos rytas“), 2001.

Vilniaus mokyklų ūkio tarnybų vadovų pasitarimo Gabijos gimnazijoje rezultatai. Plačiau žr. Mokyklų ūkio darbuotojams reikalingas dėmesys // Turtas (priedas “Lietuvos Rytas”), 2001.01.24. Nr.1(44).

Kuriamo Mokyklos modelio problemų aptarimas. Plačiau žr. Mokykla turi rūpintis pati …mokyklos bendruomenė // Turtas, 2001.02.21. Nr. 2 (45).

Mokyklų materialinio techninio turto naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas. Plačiau žr. Mokyklų techninio naudojimo nuostatos.  Vilnius, 2001.

Klaipėdos mokyklų materialinio-techninio turto naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas. Plačiau žr. Klaipėdos mokyklų pastatų eksploatavimo taisyklės. Klaipėda, 2001.

Mokyklų bendruomenių savanoriškos veiklos aptarimas. Plačiau žr. Mokyklos aplinka: jos priežiūra ir efektyvus derinimas su mokyklos kaita. Bendravimo tiltai. 2003,Vilnius.

Mokyklų ūkio valdymo aptarimas. Plačiau žr. Apie ūkiškumą mokykloje. „Švietimo naujienos“, 2003 (IX).

Mokyklų atnaujinimo darbų aptarimas. Plačiau žr. Vėžlio žingsniu. „Dialogas“, 2007 m., rugpjūčio 10 d., Nr.28 (763).

Mokyklų bendruomenės veiklos aptarimas. Plačiau žr. Švietimo kokybė: užtikrinimas ir visuomenės pagalba // Trečiasis  sektorius, 2008.03.23.

Kaimo mokyklų ir vietos bendruomenės veiklos aptarimas. Plačiau žr. Kaimas: bendruomenė ir šiuolaikinė mokykla // Bendruomenė.lt 2008.09.25.

Mokyklų ugdymo/mokymosi aplinkos plėtotės aprašas. Plačiau žr. „Mokyklos ugdymo/mokymosi aplinka: kryžkelės, nuomonės, siūlymai“ [Elektroninis išteklius], 2008 – 1- elektron. opt. diskas (CD-ROM).- ISBN  978-9955-800-07-1.

Skaitytojui: ar pakanka nurodytos informacijos Mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos priežiūrai vykdyti?

Dienoraščio turinys:

I dalis. Švietimo aplinka bei patogumai: būklė, problemos

1.1. Švietimo sistemos būklė.

1.2. Bendroji švietimo sistemos situacija: Mokykla yra atsidūrusi kryžkelėje.

1.3. Švietimo aplinkos bei patogumų bendrosios sampratos.

1.4. Švietimo aplinkos bei patogumų  trūkumai įvardijami straipsnių pavadinimuose.

1.5. Mokyklų ūkio valdymo trūkumai.

1.6. Mokyklos ūkio techninio naudojimo trūkumai.

1.7. Paslaugų teikimo  trūkumai.

1.8. Mokyklos bendruomenės veiklos trūkumai.

1.9. Mokyklos savininko viešo administravimo trūkumai.

1.10. Teisėkūros sisteminės klaidos pasekmės.

1.11. Švietimo aplinkos bei patogumų teikimo trūkumai.

II dalis. Švietimo aplinkos bei patogumų plėtros  strateginių gairių poreikis

2.1. Poreikis išgyventi ir tapti šiuolaikine Mokykla.

2.2. Poreikis  švietimo aplinkos bei patogumų dalykus nagrinėti        LR Prezidentūros  veikloje.

2.3. Poreikis valstybės institucijų vadovų nuomonei sužinoti.

2.4. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų dalykams nagrinėti                  LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

2.5. Poreikis švietimo aplinkos  bei patogumų plėtros       strateginėms gairėms parengti.

2.6. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų plėtrai koordinuoti          ŠMM struktūros padaliniuose.

2.7. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų plėtrai vykdyti atskirų ministerijų sudėtyje.

2.8. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų plėtros valdymui koordinuoti  LSA struktūros padaliniuose.

2.9. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų plėtros valdymui gerinti        savivaldybių struktūros padaliniuose.

2.10. Poreikis Mokyklų administracijos laikiniems sprendimams priimti.

2.11. Poreikis sąvokoms „Švietimo aplinka bei patogumai“ apibrėžti.

2.12. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų įstatymui parengti.

2.13. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų  plėtros   modeliui suformuoti.

2.14. Poreikis švietimo fizinės  aplinkos objektų  bei patogumų plėtrai ekonominio-finansinio nuosmukio metu

2.15. Poreikis švietimo aplinkos  bei patogumų plėtrai ES identitete.

2.16. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų plėtrai          pilietinės visuomenės veikloje.

2.17. Poreikis švietimo aplinkos bei patogumų  informacijai rinkti.

2.18. Poreikis ūkio tarnybos vadovų profesinei kompetencijai kelti.

2.19. Poreikis ūkio tarnybų susivienijimui steigti.

2.20. Poreikis moksleivių pilietinės veiklai formuoti.

2.21. Poreikis moksleivių pažintinei-tirimo veiklai plėtoti.

2.22. Poreikis kaimo ir miesto švietimo aplinkos bei patogumų          atskirčiai mažinti.

2.23. Poreikis visuomenės švietimo programai dėl ekonomiško                         energijos vartojimo parengti.

 2.24. Poreikis  švietimo aplinkos bei patogumų  informacijai skleisti.

2.25. Poreikis JAV švietimo patogumų plėtros priemonėms  panaudoti.

 

III dalis. Švietimo patogumų teikimo faktai

3.1. Atsakingų asmenų pasisakymai: laukia dėmesio.

3.2. Politiniai žaidimai: Mokyklų atimama net viltis. 

3.3. Mokyklos bendruomenės veikla: ji yra „popierinė“.

3.4. Mokyklos ūkio tarnybos veikla: nėra reikiamo dėmesio.

3.5. Mokyklos ūkio tarnybos veikla: duomenys kalba apie problemas.

3.6. Ūkio tarnybos vadovų profesinė kompetencija: ji  yra prasta.

3.7. Pastatų ruoša renovacijai: ji yra prasta.

3.8. Pastatų renovacija: 10 metų praktika laukia … įvertinimo.

3.9. Moksleivių apklausa: mintys – drastiškos, bet svarbios.

3.10. Energijos taupymas: pradmenys teikiami konkurse.

3.11. Energijos taupymas: pavieniai projektai, sava iniciatyva.

3.12. Energijos taupymas: ES iniciatyva ir perspektyva.

3.13. Energijos taupymas: projektinis mokymas.

3.14. Energijos taupymas: veikla nėra subalansuota.

3.15. Ekologų veikla: rezultatai – teigiami.

3.16. Patalpų higiena ir sauga: reikalavimai – pažeidžiami.

3.17. Sveikatos sauga: reikalavimai … pažeidžiami.

3.18. Vaikų pavėžėjimas: reikalauja pataisų.

3.19. Kaimo mokykla: tampama zombių kraštu.

3.20. Kaimo mokykla: atskirtis su  miesto mokykomis.

3.21. Kaimo mokykla: pagalba buvo teikta.

3.22. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų rūpesčiai.

3.23. Užsienio praktika: JAV švietimo aplinkos programa.

3.24 .  Užsienio specialistų patirtis.

3.25. Danijos moksleivių ir studentų švietimo aplinkos įstatymas.

3.26. Autoriaus veikla: dar turiu minčių, kurias noriu įgyvendinti

Reklama

2011/05/02 at 11:39 Parašykite komentarą

3.25. Danijos moksleivių ir studentų švietimo aplinkos įstatymas

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene švietimo aplinkos plėtros priemonių poreikį ekonominio-finansinio  nuosmukio sąlygomis bei siekiant Europos Sąjungos identiteto.      

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių poreikio švietimo aplinkai plėtoti.

 

 

Danijos Liaudies susirinkimas patvirtino šį moksleivių ir studentų švietimo aplinkos įstatymą:

1 dalis. Teisės ir įsipareigojimai

1.1. Moksleiviai, studentai ir kiti dalyviai viešame ir privačiame švietime, turės teisę į gerą švietimo aplinką kelyje, kur švietimas vyksta, bus saugus ir sveikas. Švietimo aplinka mokyklose ir švietimo įstaigose turės pagerinti dalyvių  vystymosi ir švietimo galimybes ir tokiu būdu turės apjungti švietimo įstaigų psichologinę ir estetinę aplinką.

1.2. Vietinė valdžia, Tarybos ar individualiai, būdami atsakingi už švietimo įstaigas, turės užtikrinti, kad reikalavimai 1(1) būtų patenkinti.

1.3. Moksleiviai, studentai ir kiti turės bendradarbiauti ir dirbti kartu geros švietimo aplinkos kurimo ir palaikymo valdyme ir bendradarbiauti imantis priemonių geros švietimo aplinkos darbo tvarkai gauti, kaip numatyta.

1.4. Švietimas, kuris atliekamas, kaip Danijos gynybos kariuomenės personalo mokymų dalis, sąsajoje su veikiančiu kariniu aptarnavimu, apjungiant pratybas, atliekant jūrų-karinių laivų deniuose ir karinio transporto pervežimo laivuose, turės būti išskirti iš šio įstatymo. Daugiau, pratybos  prekių ir žuvininkystės laivuose turės būti išskirti atskirai nuo pratybų sąsajoje su pakrautais ir nepakrautais laivais, uosto darbais laivų deniuose ir panašaus charakterio veiklos.

 

2 dalis. Danijos švietimo aplinkos centras

 Įsteigimas.  Danijos švietimo aplinkos centras (toliau – Centras) yra valstybės remiama institucija. Kaip nacionalinis nepriklausomas centras buvo įsteigtas 2002 balandžio mėn., kai Danijos liaudies susirinkimas priėmė švietimo aplinkos vaikams ir studentams įstatymą. Įstatymas reikalauja, kad visos mokyklos ir švietimo institucijos dirbtų sisteminiai ir tęstinai pagal švietimo aplinką studentams ir kad visi moksleiviai ir studentai turėtų būti veiklūs bendri veikėjai šiame darbe.

 Tikslai. Centro tikslai yra  daryti įtaką geros švietimo aplinkos užtikrinimui ir plėtrai vaikams dienos priežiūros įrenginiuose (patogumuose) ir švietimui  mokyklose bei institutuose Danijoje. Tai daroma teikiant patarimus ir konsultuojant  moksleivius, studentus, tėvus, mokytojus, švietimo vietas, vietos valdžias, ir kt. susietais su švietimo aplinka dalykais.

 Sklaida. Centras turės rinkti ir sistematizuoti taisyklių ir praktikos žinias, kurios gali būti svarbios švietimo aplinkai ir būti surinktų žinių perdavimo visuomenei vieta. Centras sudaro specialios sklaidos dalį, kai tai aptariama susiejant su reikalu ir naudinga žinioms kaupti ir skleisti. Jis inicijuoja veiklas tinklams patvirtinti ir jiems prižiūrėti. Be to, bendradarbiauja kitų inicijuotuose tinkluose.

Projektai. Centras yra forumas, kur bus vykdomi pokalbiai apie gerą švietimo aplinką Danijoje. Be to, jis gali teikti iniciatyvas bet kuriems dalykams, kurie yra svarbūs, kai tai siejasi su švietimo aplinka ir iš to darys paaiškinimus atitinkamai vietos valdžiai. Centras inicijuoja ir įgyvendina savo nuosavus projektus, kurie suderinti su bendra Centro strategija. Be to, Centras gali bendradarbiauti ir kitų partijų projektuose. Projektai gali būti finansuojami savo biudžeto lėšomis ar specialių projektų  indėliu. Centras nagrinės panašius klausimus, apibrėžiančius moksleivių saugumą ir sveikatingumą dienos priežiūros įrenginiuose, pvz., pagal Danijos socialinio aprūpinimo įstatymą.

Centras remia naudojimo sunkumus ir sistemines patangas, dirbant su vaikams ir švietimui aplinkos įvertinimu.

Kiekvienais metais Centras pateiks savo ataskaitą apie jų darbą. Ataskaita turės apjungti Centro įvertinimą plėtojant švietimo aplinkos erdvių vidų ir ar norimi pakitimai buvo įgyvendinti. Ataskaita turės būti siunčiama švietimo erdvių ministerijoms, kurios buvo įjungtos į ataskaitą. Tuo pat metu Centras turės atsiskaityti visuomenei.

Taryba.  Centro vyriausią valdymą atlieka Centro Taryba. Taryba taip pat grindžia Centro veiklą. Taryba susideda iš 15 asmenų, kurie atstovauja visus suinteresuotus mokyklų ir švietimo sferos Danijoje. Tai Pirmininkas ir 14 kitų narių, kurie yra  paskiriami Danijos švietimo ministro šiuo keliu:

1) penki nariai paskiriami pagal  organizacijų ir asociacijų, kurios atstovauja moksleiviams ir studentams, rekomendacijas;

2) vienas narys paskiriamas pagal Nacionalinės Mokyklų tėvų asociacijos rekomandaciją;

3) vienas narys paskiriamas pagal Danijos Mokytojų tarybos rekomendaciją;

4) septyni nariai paskiriami pagal organizacijų ir asociacijų rekomendacijas, pvz., kurie atstovauja švietimo įstaigų savininkus.

Taryba turės būti skiriama 2 metų laikotarpiui. Tačiau Pirmininkas gali būti skirtas ir 4 metams. Nariai gali būti paskirti pakartotinai. Danijos švietimo ministras turi parengti Centro nuostatus.  Taryba pati turi parengti veiklos taisykles.

Taryba turi būti įpareigota Centro vadybai ir turės apibrėžti jo verslą.  Taryba turės paskirti ir  pakeisti Centro galias. Taryba turės paskirti ir atleisti Centro personalą. Taryba gali išplėsti savo galias personalo paskirimo ir atleidimo procedūroms atlikti.

Taryba privalo parengti procedūros taisykles ir rinkti potencialų vice-pirmininką. Pirmininkas  turės kviesti ir vadovauti tarybos susirinkimams, kurie turi būti ne rečiau kaip keturi kartai per metus.

Tarybos kvorumui turi dalyvauti ne mažiau 50 proc. narių.

Taryba gali priimti sprendimą su paprasta balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, Tarybos Pirmininkas turi sprendžiamą balsą. Sprendimai rekomenduoti pataisas Danijos švietimo ministerijos įstatymams, gali būti atlikti tik prie daugumos, kuri yra daugiau kaip 50 proc. Tarybos ir mažiausiai 2/3 narių dalyvauja.

Tarybos sprendimai turi būti registruojami, kurie turės būti siunčiami nariams po kiekvieno susirinkimo.

Tarybos asmenų kelionių išlaidos ir kitos priklausančios pareigoms išlaidos turi būti mokamos pagal Centro atitikimą verslo kelionėms Danijos karalystėje.

Atskiri  įgaliojimai Tarybos Pirmininkui turi būti apibrėžti Danijos švietimo ministerijos pagal Danijos finansų ministerijos taisykles.

Taryba turės parengti Centro darbo planus ir metinį biudžetą ir patvirtinti skaičiavimus.

Taryba gali  pateikti siūlymus įstatymų pataisoms Danijos švietimo ministerijai.

Pareigybinis personalas. Šiuo metu Centras turi dešimt pastovių pareigybių narių. Daugiau, Centras turi samdomus darbuotojus, kurie sprendžia projekto-nurodytus tikslus ir asmenis, kurie yra mokymo proceso darbuose ir tarptautiniuose reikaluose (?). Personalo narių parinkimas grindžiamas naudotojų poreikiais dėl kompetencijos ir žinių susiejimo apie daugelį švietimo aplinkos aspektų.

Valdymas. Kiekvieną dieną instituto valdymas bus perduodamas Valdytojui, kuris turės būti paskirtas Tarybos ir  atitinkamai Danijos švietimo ministro patvirtintas. Valdytojas gali tik paskirti ar nutraukti instituto samdomus darbuotojus pagal Tarybos įsakymą. Valdytojas turi pateikti rekomendacijas Tarybai su siūlymais Centro biudžetui (Pritarus Tarybai valdytojas apie biudžetą tarsis su Danijos švietimo ministru). Valdytojas turės pranešti  Tarybai apie visus dalykus, kurie gali būti svarbūs Tarybos generalinei Centro vadybai.

Centro personalo mokėjimo ir tarnybos sąlygos turi derėti su Valstybės taisyklėmis. Centras gali būti uždarytas pagal Danijos Viešo administravimo įstatymą. Centras bus atsakingas teikti informaciją Danijos švietimo ministerijai apie Centrą.

Centro atsiskaitymo metai sutampa su finansiniais. Atsiskaitymo metų pabaigoje turi būti parengti:  metinė skaičiuotė, apjungiant pelno ir netekties skaičiavimą, balanso lapas ir įrangos ir prietaisų ataskaita. Skaičiavimai ir atsakaita suderinami su Danijos švietimo ministerijos taisyklėmis/nuorodomis.

Danijos švietimo ministerija, 2001, rugsėjo 13.

 

3 dalis. Dalyvavimas švietimo įstaigos saugiame darbe

3.1. Moksleiviai, studentai ir kiti dalyviai turės teisę rinkti švietimo aplinkos atstovus jų interesams apsaugoti, kaip švietimo įstaigų valdymas atliekamas su dėmesiu 1(1)  rezuliucijoms įvykdyti. Švietimo įstaigos valdymas turės sudaryti tai, kad moksleiviai, studentai ir kiti gautų daugiau visa apimančios įtakos nuo švietimo įstaigos švietimo aplinkos.

3.2.  Moksleiviai ir kiti gali pasirinkti du atstovus kiekvienai saugos grupei švietimo įstaigai patvirtinti  pagal Danijos darbo aplinkos įstatymo reikalavimus, kuris turės reikalų su daikais.

3.3. Moksleiviai ir kiti laikys savo rankose  rinkimus ir atstovų savęs įvertinimą. Švietimo ministras gali patvirtinti detalias taisykles šiems reikalams ir gali sudaryti planą, kad švietimo aplinkos atstovai gali būti paskirti moksleivių ir studentų Tarybos bet kur jiems esant.

3.5. Švietimo aplinkos atstovai dalyvauja švietimo įstaigų saugumo ir sveikatos darbuose, kai dalykai yra aptariami, kurie yra svarbūs moksleivių ir studentų švietimo aplinkai.

 

4 dalis. Švietimo aplinkos įvertinimas

4.1. Švietimo įstaigos valdymas turės užtikrinti, kad parašytas švietimo aplinkos saugumo ir sveikatos situacijos įvertinimas, įjungiant daiktus susietus su fizine ir estetine aplinka švietimo įstaigoje, yra parengtas.

4.2. Švietimo aplinkos įvertinimas turės būti prieinamas moksleiviams, studentams ir kitoms švietimo įstaigų suinteresuotoms dalims.

4.3. Švietimo aplinkos įvertinimas turi būti pataisytas, bet kada, kai pasitaikys pakitimai, kurie yra svarbūs švietimo aplinkai, nors tai turės būti atlikta mažiausiai kas 3 metai.

6.1. Švietimo aplinkos įvertinimas turės apjungti mažiausiai šiuos elementus:

1) švietimo įstaigos fizinės, psichologinės ir estetinės švietimo aplinkos nuotraukos sudarymas;

2) atskirų problemų, susietų su švietimo aplinka, aprašymas ir įvertinimas;

3) veiklos plano paruošimas, kur parodoma, kurioje vietoje ir problemų privalomo sprendimo tvarka;

4) siūlymai nuorodoms, kaip iki galo įgyvendinti veiklos planą.

4.2. Švietimo įstaigos valdymas turės apjungti  švietimo aplinkos atstovus planuojant, ruošiant, įgyvendinant ir tobulinant švietimą.

Skaitytojui: arJums priimtinas šis Danijos švietimo aplinkos įstatymas?

2011/05/02 at 11:38 Parašykite komentarą

3.24. Užsienio specialistų patirtis

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene švietimo aplinkos plėtros priemonių poreikį ekonominio-finansinio  nuosmukio sąlygomis bei siekiant Europos Sąjungos identiteto.      

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių poreikio švietimo aplinkai plėtoti.

 

Formuojant Lietuvos švietimo aplinkos bei patogumų plėtros gaires, tikslinga įvertinti užsienio specialistų patirtį plėtojant švietimo patogumus. Tuo tikslu dera susipažinti su ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija ir jos švietimo aplinkos programa.

Šiame straipsnyje teikiu užsienio patirtį apie investicijas į švietimo patogumus, pastatų sąlygų įtaką pažangumui ir elgesiui, švietimo patogumų aplinkos vertinimą, naujų mokyklų pastatus ir projektus, D.Britanijos rekomendacijas švietimo pastatams projektuoti,   Danijos „Moksleivių ir studentų švietimo aplinkos” įstatymą, JAV švietimo aplinkos programą.

Plačiau žr. e K n y g a  – A.Radzivonas „Mokyklos ugdymo/mokymosi aplinka: kryžkelės, nuomonės, siūlymai“ .UDK 69.059.1  ISBN  978-9955-800-07-1.

Skaitytojui: kokia užsienio patirtis Jums būtų skleistina įgyvendinimui?

                                            x x x

a) švietimo pastato programa

Švietimo pastatas – tai inžinerinių-techninių ir organizacinių priemonių visuma, kuriomis siekiama padėti norimai švietimo kokybei (pažangumui ir elgsenai) pasiekti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (OECD, įkurta 1960 m.) siekia aukštesnio subalansuoto ekonominio ir gyvenimo lygio standartų augimo. Jos švietimo pastato programa (PEB, dirbama nuo 1972 metų)  laiduoja idėjų, informacijos, tyrimų ir patirties tarptautinį pasikeitimą švietimo patogumų srityje. Svarbiausias programos rūpestis yra gauti didžiausią švietimo naudą iš praeities ir ateities investicijų, taip, kad pastatai ir įranga būtų projektuojami ir planuojami bei valdomi efektyviai ir naudingai.

Programos darbų pagrindinės  temos yra šios:

1) švietimo aplinkos objektų (žr. žemiau) kokybės ir naudingumo gerinimas ir tokiu būdu veikiant į švietimo kokybę (geresnius pažymius ir veiklos rezultatus);

2) laidavimas švietimo aplinkos objektams konstruoti, einamam naudojimui ir eksploatavimui – tvarkai palaikyti (priežiūrai), kadangi tam išleidžiamos sumos yra labai didelės;

3) ankstyvų įspėjimų teikimas apie švietimo aplinkos objektų įtaką švietimui ir visuomenei kartu.

Plačiau žr. OECD informacija: Under one roof – 1998. Inovating schools -1999. Measuring the guality of schools. The Apraisal of Investments in Educational facilities. – 2000.

Skaitytojui: ar ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos plėtra turi būti formuojama kartu su Lietuvos švietimo pastato programa?

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (OECD, angl., organization for economic co-operation and development) įkurta 1960 m. siekia aukštesnio subalansuoto ekonominio ir gyvenimo lygio standartų augimo. Jos švietimo pastato programa (PEB, angl., the programe on educational building) dirbama nuo 1972 metų  laiduoja idėjų, informacijos, tyrimų ir patirties tarptautinį pasikeitimą švietimo patogumų srityje. Svarbiausias programos rūpestis yra gauti didžiausią švietimo naudą iš praeities ir ateities investicijų, taip, kad pastatai ir įranga būtų projektuojami ir planuojami bei valdomi efektyviai ir naudingai.

PEB programa pakeista švietimo direktorato (Direktorate for Education)  centru CELE (Centre for Effective Learning Environments). Centro  pagrindiniai trys siekiai yra šie:

1) gerinti švietimo patogumų kokybę ir naudingumą (tinkamumą) ir tokiu būdu veikti į švietimo kokybę (geresnius pažymius ir veiklos rezultatus);

2) užtikrinti geriausią švietimo patogumų konstravimą, einamą naudojimą ir eksploatavimą (nes tvarkai palaikyti/priežiūrai išleidžiamos sumos yra labai didelės);

3) gauti ankstyvų įspėjimų  apie  žalingą švietimo patogumų įtaką švietimui ir visuomenei visumoje.

CELE sprendžia ekonominės ir finansų krizės poveikį į švietimo pastatų programą.

Plačiau žr. The Apraisal of Investments in Educational facilities. – OECD, 2000.

ISSN 2072-7925 School buildings in today,s crisis.

Bj. Alastair Blyth, OECD, 2009/5 CELE Exchange.

 

Investicijos į švietimo patogumus

Švietimo konstrukcijų ir įrangos programa apima tris temas. 1998 m. Liuksemburgo konferencijoje nagrinėtas švietimo fizikinių išteklių valdymas, ypač santykis tarp Mokyklos ugdymo/mokymosi aplinkos ir moksleivių pasiekimų bei įrangos projektavimo. Šalių-dalyvių nuomonės yra šios:

a) austrai nurodo:

. mokyklos turi būti projektuojamos ir statomos ilgalaikiam tarnavimui ir  geroms sąlygoms išlaikyti, kada įvertinamas pablogėjimas, ardymas, žalos darymas nuo moksleivių ir siekiama tai mažinti;

. mokytojai, tėvai ir moksleiviai turi būti numatomi į projektavimo ir planavimo procesą. Jų tikra konsultacija pagerins projektą ir laiduos, kad tai geriau naudojama ir rūpinamasi;

. Mokyklos aplinka turi įtaką moksleiviams ir jie privalo atitinkamai būti suinteresuoti spręsti ją;

b) Švedijoje nuo 1996 m. spalio mėn. mokyklų valdymas perduotas vietos savivaldai [136]. Iniciatyvos pirmiausia ateina iš vadybininkų ir architektų, o ne iš švietimo darbuotojų. Mokyklos tampa ir kitų paslaugų centrais. Jos dabar yra ne tik pastatai, bet organizacijos bei tarpusavio santykių ir ryšių tinklai. Tai vieta naujiems santykiams tarp mokytojų, vaikų, suaugusių moksleivių ir socialinių bei prekybinių organizacijų;

c) Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje mokyklose šaudo, mušasi ir mirštama. Savivaldybės turi laiduoti saugumą ir tinkamas sąlygas mokymui ir kartojimui. Mokyklos, būdamos  „atviros” ir visuomenės centre, turi būti apsaugotos ir nuo išorės. Tam reikia nustatyti saugos riziką, numatyti saugos taisykles. Architektams būtina numatyti atitinkamas priemones, derinant su estetiniais aspektais. Jie kartu turi bendradarbiauti su aptarnavimo, sveikatos ir priežiūros  tarnybiniu personalu;

d) Vinčesteryje, išnaudojant mokymui aplinkos vietoves, yra nustatoma mokyklos ir aplinkos įtaka studentui, mažinamas mokyklos aplinkos poreikis, išeinama į lauko klases, naudojamos eko-mokyklos;

e) Australijoje apjungiant bibliotekas, jos tarnauja visiems, veikia tinkliniai ryšiai, vadovybė permokoma, bibliotekininkai yra su nauja misija – vadovauti visai visuomenei, lankstus aprūpinimas.

Plačiau žr. Under one roof. – OECD, 1998.

 

Pastatų sąlygų įtaka pažangumui ir elgesiui

Pastatų aplinkos įtaka moksleivių ir mokytojų veiklai vienas iš labiausiai iššaukiančių ir priverstinų klausimų mokyklos pastatų požiūriu. Švietimo žmonės ir architektai bendrai sutaria, kad pastatas tikrovėje turi įtakos jų veiklai, svarbiausias klausimas – koks laipsnis ir kaip tai tiksliai  matuoti?

Per pastaruosius 60 metų JAV buvo atliekami  žymūs tyrimai nustatyti ar tokie santykiai tikrovėje iš viso yra ar nėra. Tyrinėtojai nagrinėjo pastatų įvairių  dėmenų įtaką studentų veiklai (pvz., sienų spalva, pastatų forma, klasėse langų būvimas/nebūvimas, oro kondicionavimas, moksleivių išdėstymas erdvėje, kiliminės dangos, triukšmo lygis, šiluminės sąlygos, baldų tipai ir pan.). Tyrimai buvo labai vertingi  naujų mokyklų projektuotojams JAV. Daugelis moksleivių JAV nedirba naujuose pastatuose, bet greičiau eina į senus pastatus, kurie artėja prie 50 metų amžiaus.

Tyrimai, nustatant  pastatų sąlygų ir studentų veiklos tarpusavio santykius, yra savita problema, nes čia nėra prognozuojamų (numatomų) rezultatų. Tuo tarpu  numatyti mokslinius rezultatus yra labai sunku demonstruoti socialiniuose moksluose, kaip tai visuomet yra duodama techniniuose (kietuose) moksluose.

Švietimo žmonės yra linkę tikėti, kad studentų elgesys turi įtakos į akademinius pasiekimus ir priešingai.

JAV Virginijos valstijoje mokyklų pastatų sąlygų ir  moksleivių pažangos bei jų elgesio santykį nagrinėjo C.Cash (1993m.). Mokyklų pastatų sąlygų įtaką studentų pasiekimams ir elgesiui apžvelgia  Glen I.Earthman (Virginijos politechnikos institutas ir valstybinis universitetas, JAV).

Studentų pažangumas matuotas naudojant valstybinius testus, elgesys – pagal disciplinarinių įvykių pranešimus į valstijos švietimo departamentą ir pagal metinius vietos mokyklų administracijų pranešimus ir studentų pašalinimus.

Plačiau žr.  Measuring the guality of schools. – OECD, 1995.

 

Išvados

Kiekviena iš studijų demonstruoja studentų veiklos ir pastato aplinkos sąlygų tarpusavio santykius. Santykių gylis yra įvairus, bet daugelis naujų  studijų demonstruoja  daug stipresnį laipsnį, nei anksčiau galvota. Vieni svarbesnių pastato veiksnių, kurie turėjo įtakos mokymui, yra tie, kurie turi įtakos kontrolei: šiluminės aplinkos, teisingo apšvietimo, atitinkamos erdvės, įrangos ir baldų tinkamumo, ypač mokslinės veiklos erdvėje.

Švietimo tinkamų galimybių teisingumas yra tiesa, kai atskiri studentai lanko mokyklas žemesnės kokybės pastatuose, nei kiti. Tai laiku ir vėl  rodo, kad geriau parengti absolventai vietinių mokyklų sistemose yra daugiau produktyvūs piliečiai, labiau produktyvūs ir  darbe per savo gyvenimą ir jie yra laimingesni. Jie savo geru darbu prisideda prie valstijos gerovės ir paremia didesniais mokesčiais.

 

          b) Švietimo fizinės aplinkos objektų vertinimas

Nuo 1970 m. dėmesys sutelktas į energijos taupymą (pvz., alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, didesnių reikalavimų taikymas, naudojant saulės energiją, orientavimą, langų išdėstymą į pietus). Dramatiškai auga normų reikalavimai stogams, sienoms, perdangoms ir mažėja vėdinimo reikalavimai, dengiant šilumos nuostoliais ir šilumos masės, keičiant temperatūras mokyklose dieną ir per metus. Tai „laisvos energijos” žiemą langų plotai, didelės atviros erdvės pietų pusėje, įstiklinti stogai, ir maži plotai šiaurėje, saulės kolektoriai, su karšto vandens tiekimu, šilumos siurbliai, elektrodiniai boileriai, kompiuterinis valdymas ir kt.

Deja, daugelis šių technologijų buvo dar ankstyvos jaunystės ir nepakankamai įrodytas  patikimumas ar pritaikomumas per metus. Neseniai, dalis technologijų buvo pakeistos daugiau aptartais gaminiais.

Vertinimą atliko Christopher French, nuosavybės paslaugų departamentas, Eseksas, Prancūzija.

Plačiau žr. Building Bulletin 87: Guidelines for environmental design in schools (Revision of Desing Note 17).

Naujų mokyklų pastatų modeliai ir projektai

 Architektas R.Almeira (Meksika) nurodo, kad gerai suprojektuotas švietimo pastatas gerina švietimo kokybę. Architektūra privalo būti pritaikyta pedagogikai ir ypač greitai besivystančiai informacijos technologijai, vietos sąlygoms ir regiono kultūrai su protinga konstrukcija, valdymu ir naudojimo išlaidomis. Architektūra taip pat yra pedagoginis įrankis savyje per dydžius, erdves, dalis, spalvas, statybos medžiagas, tekstūrą, santykius tarp vidaus mokymo erdvių ir aplinkos, naudojant alternatyvius atsinaujinančios energijos šaltinius, kviečiant mokytis gražioje fizinėje aplinkoje. S. Cassel nurodo: „Projekto kalba privalo atspindėti ir praturtinti švietimo besivystančią kalbą. Ėjimas į švietimo pastatą, turi būti bandymas, didinantis supratimą ir entuziazmą apie mokymą.”

Vietos valdžia decentralizacijos procese dabar atsakinga už finansavimą, projektus, konstrukcijas ir švietimo pastatų aptarnavimą. Švietimo pastatai aprūpins vietos bendruomenės paslaugas (pvz., sporto, bibliotekos, dienos-priežiūros centrai, techniniai darbai ir kt.), auganti bendruomenės ir mokyklos tarpusavio veikla.

Efektyvus priartėjimas prie švietimo pastatų privalo įvertinti šiuos veiksnius:

. švietimo ir bendrovės reikalavimus, klimatą ir geografiją;

. išdėstymą pagal išskiriamus prioritetus, užtikrinti lygius priėjimus prie švietimo ir kitų socialinių ir kultūrinių bendrovės poreikių;

. įvykdymas gerai sudarytų statybos programų su atitinkamu tvarkaraščiu ir biudžetu;

. naudojant nacionalinius ir vietinius resursus (pvz., žmonių jėgos, medžiagų ir finansų).

Toliau teikiami šie dalykai: projekto ciklai, švietimo specifika, erdvės normos, komforto ir sveikatos normos, saugos normos, baldai, įranga,  lėšų limitas, tyrimai, projekto nuorodos, pastatų projektai.                     

Plačiau žr. Inovating schools. – OECD, 1999.

D.Britanijos rekomendacijos švietimo pastatams projektuoti

Skyriuje teikiami šie dalykai: bendrojo lavinimo mokyklos patalpų išdėstymas, paviršių apdaila sutrikusios regos ir klausos moksleiviams, šildymas ir šiluminiai procesai, vėdinimas, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, apšvietimo sistema, energijos įvertinimas (anglies dioksidas), akustika.

Plačiau žr. Building Bulletin 98: Briefing Framework for Secondary School projects. Revision of BB82: Area Guidelines for Schools.

The Education (School Premises) regulations 1999. Statutory Instrument 1999 No. 2.

2011/05/02 at 11:37 Parašykite komentarą

3.23. Užsienio praktika: JAV švietimo aplinkos programa

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene švietimo aplinkos plėtros priemonių poreikį ekonominio-finansinio  nuosmukio sąlygomis bei siekiant Europos Sąjungos identiteto.      

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių poreikio švietimo aplinkai plėtoti.

 

Nesenoje praeityje švietimo patogumų planavimas buvo apribotas parengiant „ švietimo specifikacijas“, kuriose buvo aprašomi charakteringi požymiai siūlomiems patogumams pagal schemą „erdvė-erdvė“.

Šiandien JAV vietoje švietimo specifikacijų yra sudaroma  „Švietimo aplinkos programa“ (toliau – ŠAP). Joje  aprašoma informacija ir bendravimo santykiai, kaip trilogija, kuri tampa naujų ar renovuotų mokymo patogumų ateities projekto pagrindu. Trilogija sisteminiai aprašo norimas tris aplinkas – bendruomenė, mokomoji ir fizinė.

Bendruomenės aplinka  yra nukreipta piliečių projektui, programai planuoti ir bendravimui plėtoti.

Mokomoji aplinka sutelkta į asmenų tarpusavio santykius, mokymo veiklą ir mokymo laiką.

Fizinė aplinka  apibrėžia tarpusavio ryšius šių dalykų: pastatas su naudotojais, pastatas su teritorija bei pastatas su supančia išorine aplinka.

Švietimo aplinkų planavimo tikslai turi būti išdėstomi smulkiau, kada siekiama plačiau sužinoti apie daugelį krypčių (pvz., bendravimo technologijos, protu grįstas mokymas, mokymasis visą gyvenimą, švietimo patogumų vertė, aplinkos rūpesčiai ir kt.).

ŠAP  nustato „projekto problemas“ plačiau, daugiau suprantamu keliu, nei tai galima buvo pagal  seną „švietimo specifikacija“ formatą.

Šiame straipsnyje keli komentarai gali padėti geriau suprasti JAV švietimo aplinkos programą (toliau – ŠAP).

Programa ir procesai

ŠAP – tai programa, kuri inicijuoja ir vysto planavimo procesus, siekiant  21 amžiaus žiniomis pagrįstai visuomenei sukurti.

Senasis „švietimo specifikacijų“ būdas, kuris vis dar naudojamas daugumoje rajoninių mokyklų, taip pat yra planavimo proceso rezultatas, siekiant 20 amžiaus industrinei visuomenei suformuoti.

Procesai yra skirtingi. Iki nesenų laikų, priklausomybė  įvertinant mokymo plano reikšmę,  „švietimo specifikacija“ buvo plėtota palaikant pokalbį santykinai tarp kelių nuomonių darytojų – paprastai mokyklų skyrių administratorių ir skyriaus vadovų.

ŠAP programavimas reikalauja platesnio dalyvavimo planavimo procese.   „Informacinio amžiaus“ švietimo patogumų dauguma tampa visa bendrija. Visi  kapitalo laikytojų atstovai  privalo dalyvauti planavimo procese.

Bendras planavimo procesas privalo būti „pervažiuotas“ per strateginį mąstymą ir strateginis planas jungiančiai vystytas visų kapitalo laikytojų.

Strategijos ir pavaldūs strategijos planai pateikia konceptualų tolimesnio planavimo rėmą.

ŠAP planavimo procesas privalo vykti nuo duomenų surinkimo, duomenų analizės ir sintezės iki alternatyvios programos sampratos. Alternatyvios programos sampratos bus  tada testuojamos planavimo dalyvių ir toliau patobulinama. Šios patobulintos sampratos yra  po to dokumentuojamos kaip ŠAP. Ši programa tampa pradine projekto informacija, kuria reikalinga vadovautis švietimo patogumų projekto komandai.

 

Bendrijos aplinka

Bendrijos aplinka talpina, formuoja ir jungia mokymosi ir fizinę aplinkas.

Pagal istoriją mokyklų tarybos ir vietos savivaldos valdžios planavo programas ir jas įgyvendindavo nepriklausomai viena nuo kitos. Rezultatu būdavo patogumų ir aptarnavimo pakartojimas.

Kada bendroji „apžvalga“ atsiranda tarp valdymo vienetų, tada tampa galimu įsipareigoti bendruomenei apjungti planavimą ir perduodant jai patogumų bei programų išlaidų  veiksmingą naudojimą.

Šios  „trilogijos“ pirmoji dalis apima tris erdves: pilietinis planas, programos planavimas ir bendradarbiavimo (partnerystės) plėtra.

Pilietinis planas – pagal istoriją reiškia „Rajono grožį“, sąvoka apibrėžia bendrijos  fizinę struktūrą.

Kada švietimo aplinkos yra suprantama, kaip „bendrijos infrastruktūra“, jos galėjo būti naudojamos kaip „priemonės“ bendrijos  augimui ir kaitai įtakoti.

Kada buvo integruota, švietimo patogumai gali sustiprinti esamus plėtros piešinius geriau, nei dauginimasis tęsiant  priemiesčių šliaužimą. Švietimo patogumai gali  „užinkaruoti“ naujai planuojamą plėtrą. Šie patogumai gali būti apjungti  į bendrijos  atvirą erdvę ir parkų sistemas, sustiprinant ir išplečiant bendrijos  patogumus.

Išdėstymas kitų patogumų (bibliotekų, bendrijos centrų ir parkų) iššaukia plėtros junginį, didinant išleidžiamus dolerių mokesčius.

Išdėstant patogumus zonose visiškai atitinkamai aptarnaujamas komunalinių paslaugų yra geriau, nei neaptarnaujamos erdvės, žymių konstrukcinių išlaidų baudų gali būti išvengta.

Daugelyje mažų bendrijų  mokykla yra jos centru.

Jei kūrybiškai buvo programuota, šie patogumai gali fiziškai plėtotis daugiau, nei esama mokyklų tiesioginė teritorija ir tapti   tikru, simboliniu, bendrijos centru, kuris prisiglaudęs ar įjungtas į kitų bendrijų aptarnavimą ir programas.

Šiuolaikiniai siekiai įkvėpia grįžti prie kaimyninių mokyklų – galimai svarbus urbanistinio reatgaivinimo dėmuo.

Planavimo proceso pilietinio projekto aspektai, dažnai žiūrimi iš viršaus ar ignoruojami, ir tai sudaro  esminę bazę tolimesniam planavimui ir sąryšiui su kitomis planavimo būtybėmis.

Programos planavimas dažnai nėra koordinuojamas tarp visuomenės ir privačių būtybių.

Daugelis bendrijų turi  nesuskaičiuojamai daugybę socialinių ir ekonominių programų, kurias remia ar parengia visuomeninės ir privačios organizacijos. Mokyklų  (švietimo) skyriai  dažnai planuoja naujas ar išplėstines programas pilnai nežinodami apie esamas programas, kurias parengia kiti.

Tokiu būdu gaunamas rezultatas yra programų ir aptarnavimų „gabalėlis darbo susiūto audinio“ rezultatas. Daugelis iš jų nėra gerai paremtos finansiškai ar reklamuojamos, sudarant naudą žemiau bendrijos vilčių.

Bendroji vizija ir planavimas turės užtikrinti prieš pastangų dubliavimą ir geriau užtikrinti programų sėkmę.

Dažno programų dubliavimo pavyzdžiai gali būti šie: vietos valdžios parkai ir vasaros poilsio programos prieš mokyklų (švietimo) skyrių sporto stovyklas; vietos valdžios bibliotekos prieš mokyklų bibliotekas; privatūs dienos priežiūros patogumai prieš mokyklų (švietimo) skyriaus ikimokyklines programas ir kt.

Suprantant esamų programų siūlymų kryptis ir jų efektyvumą, mokyklų (švietimo) skyriai gali geriau „piešti“  sukomplektuotas programas, kurios sudaro nepakartojamą aptarnavimą ar sustiprina esamas programas.

Kiekviena bendrija turi draugijas. Draugijos yra „sankaba“ tarp mokyklų (švietimo) skyrių ir bendrijos. Dažnai sporto trenerių padėjėjai yra apmokomi per draugijas tarp mokyklos (švietimo) skyrių ir suinteresuotų sporto rėmėjų bei reklamos organizacijų.

„Mokykla darbui“ programos dažnai remiamos mokantis pagal sutartis, teikiamas vietos verslo. Vietos valdžia ir mokyklų (švietimo) skyriai dažnai dirba kartu aprūpinant parkus ir poilsio erdves, apjungiant mokyklų teritorijas bendram naudojimui.

Draugijų vaizdingas naudojimas švietimo patogumų poreikiams išspręsti nebuvo gerai išvystytas. Kada aukštoji mokykla vysto medicinos ir biologijos „namus“, kodėl nelaikyti klasių draugiškoje ligoninėje?

Ar gali draugija būti sukurta tarp miesto ir priemiesčio mokyklų, siekiant pasidalinti gero meno interesais,  talentų ar paramų teikimu?

Per tinkamą partnerių identifikavimą, programų galimybes ir patogias galimybes ryšiai  „mokyklų (švietimo) skyrius – bendrija“  taps daug stipresni.

Bendrijos pilietiškumo projekto požymiai, programos ir draugavimo patogios galimybės gali būti atskleistos per rūpestingą kiekvienos erdvės aprašą. Aprašai gali būti užrašyti serijomis pagal vienodą mastelį. Aprašai tada gali būti peržiūrėti ir išanalizuoti siekiant apibrėžti „galimybių erdves“. Šios erdvės tampa ištekliais tolimesniam  įvertinimui ir įterpimui į ŠAP.
Mokymosi aplinka

Mokymosi aplinka apibrėžia tarpusavio ryšius, veiklas ir laiką.

Ne daug metų atgal mokymosi aplinka negalėjo būti apibrėžta kaip tokia, bet privalėjo būti aptariama, kaip „mokykla“.

Šiandien mokymosi aplinka yra apibrėžiama kaip „bet kur, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo laiku“ ir  vietoje mokymo nukreipto link dviejų išsilavinimų, aštuoni išsilavinimai yra suprantami, kaip svarbūs mokymuisi (H.Gardnerio daugialaipsnio išsilavinimo teorija).

Mokymosi aplinka nebegali būti toliau apibrėžta kaip klasių plotų sumos (pėdomis) minimumas ir maksimumas. Praeityje mokymo planai buvo statinis. Geometrija sekė Algebrą I, algebra II sekė geometriją ir trigonometrija sekė algebrą II. Dalykai buvo sužymėti pagal abėcėlę, pvz., biologija (10 kl.), chemija (11 kl.) ir fizika (12 kl.). Iki šio laiko, šis mokymo planų suskirstymas turėjo būti pastoviu.

Švietimo erdvės reikalavimai išliko pastovūs statiniai, universaliai suprantami.

Kada švietėjai įjungė „Žinojimas“ ar „Informacinis amžius“, mokymasis tapo dinamišku, interaktyviu, daugiadisciplininiu ir paremtas problemomis. Dėl šių naujų mokymo planų dinamikų ir greičių pasikeitimų, planų vykdymas tapo nepatikimu pagrindu patogumų projektams. Tuo tarpu, tarpusavio santykių, veiklų ir laiko analizė tapo geresniu švietimo patogumų poreikių prognozuotoju.

Tarpusavio santykiai orientuoti į mokymąsi keičiasi nuo nustatytos klasių patalpų išdėstymo tvarkos į daugybė mokymosi tarpusavio santykių (pvz., kreidos lenta, mokytojas ir 25-30 moksleivių).

Vietoje nustatytos mokymo tvarkos (mokytojas – moksleivis), mokymasis yra žiūrimas tarp įvairių subjektų (moksleivis – moksleivis, moksleivis – mokytojas, moksleivis – tėvai, mokytojas – mokytojas, Internetas – besimokantis ir kt.). Ryšių technologijos daro „individualizuotą mokymosi planą kiekvienam moksleiviui“ galimu artimoje ateityje.

Mokytojai, tėvai ir moksleiviai kada tik panorės, galės užrašyti ir pažymėti  mokymosi progresą, panaudojant technologijas. Priklausomai nuo kiekvieno moksleivio/studento mokymosi požiūrio į jo/jos nuosavą vietą ir  dominančią erdvę, keičiasi mokymosi tarpusavio santykiai ir mokymosi erdvių poreikiai. Pavyzdžiui, mokymas gali vykti prie mokytojo stalo ar darbo vietos, mažose grupėse, didelėse grupėse, už teritorijos vietos verslo partnerių vietose, Internete, namuose ir bet kurioje kitoje vietoje.

Mokymosi tarpusavio santykių įvairovė,  iššaukia daugybę mokymosi erdvių tipų. Jaunesni moksleiviai dažniausiai mokosi mažos veiklos grupėse. Kiti mokosi didelėse grupėse, mažose mokymo grupėse, individualaus kompiuterio darbo stotyse ir kt. Aplinkos mokslų mokykla (pritvirtinta prie Minesotos Zoo sodo) aprūpina individualias lentas ar „biurus“ kiekvienam moksleiviui. Čia yra taip pat plati susirinkimų erdvių grupė, seminarų erdvių, atskirų fakultetų biurai ir kt.

Nauji mokymosi tarpusavio santykiai  teikia naujas ir įvairaus tipo erdves, labai skirtingas nuo tradicinių serijų (pvz., viena dėžė-tūris tinkama visiems, klasės išdėstytos išilgai koridoriaus).

Kitas tarpusavio santykių būdas egzistuoja hierarchiniai įkurtose tarp ir viduje švietimo įstaigų.

Vietoje moksleivių patalpinimo vienoje didelėje mokykloje, „Atskyrimo lygis“ siūlo, kad mokyklos privalo būti suskirstytos į mažesnius vienetus ne daugiau kaip 600 moksleivių kiekvienoje. Teorija pataria, kad moksleiviai žinos vienas kitą ir savo mokytojus daugiau šeimynišku pagrindu. Mažesni vienetai dažnai vadinami kaip „akademija“, „namas“, „kaimynystė“. Siekis yra didesnes institucijas suskaldyti į daug lengviau suprantamas ir   „personalizuotas“ dalis.

Hierarchinis grupavimas, įvertinant moksleivius, būti  mažų grupių dalimi, susiejamas prie didelių visumos subdalių ir tada susiejama į visumą. Tai atrodo, lyg  skaityti moksleivių netektį visumoje, daugiausiai anoniminės grupės.

Veikla yra antrasis parametras apibrėžiantis mokymosi aplinką.

Veiklos gali būti išskirstytos kaip veiklos integralas prie mokymosi, vaikščiojimo ar judėjimo, veikla nuo vienos vietos prie kitos bei socialinės veiklos apjungiant poilsį su draugais, valgymą ir kt.

Mokymosi veiklos skiriasi apimtimi (pvz., nuo vieno moksleivio dirbančio su vienu kompiuteriu ir iki šimtų žmonių, žiūrinčių gerų menų vaidinimą).

Kitos šeimyninės mokymosi veiklos yra mokslo bandymai, fizinis fitnesas, piešimas, muzikavimas ir bibliotekiniai tyrimai.

Tik maža dalis tradicinių mokymosi veiklų apjungia distancinį mokymąsi (pvz., prisijungus, projektinį, aptarnavimo, klaidinimą, eksperimentinį ir kt.).

Vaikščiojimo ir judėjimo veiklos įprasta vyksta gatvėse, takuose ir pastato koridoriuose. Ši veikla turi būti suprantama, kaip vykstanti „teritorijoje“.

Kada mokymasis tampa bendruomenės pagrindu, tada mokyklos pastatų bazės vietoje, moksleivių judėjimas išsiplečia į naujus dydžius. Galutinai, čia yra socialinės veiklos.

Tai yra daugiau ar mažiau tvarkingai nustatytos veiklos tarp panašaus lygio grupių, (pvz., valgymas, susirinkimas, pokalbiai, sėdėjimas ir svajojimas).

Socialinė veikla gali pasitaikyti tarp savo lygio grupių.

Mokytojai ir administracija gali socializuotis su moksleiviais (kita „Atskyrimo lygio“ idėja).

Laikas yra trečias mokymosi aplinkos parametras.

Tradiciniai mokyklos darbas vyksta nuo skambučio iki skambučio. Laiko naudojimas ir tvarkaraščio sudarymas turėjo būti sutariamas ir tvarkomas atitinkamai pagal  „tarpusavio santykius“ ir „veiklą“.

Pradinėse mokyklose užsiėmimai dažnai turėjo prasidėti ir pasibaigti skambučiu. Tuo tarpu vidurinės ir aukštosios mokyklos buvo organizuotos 6, 7 ar 8 atskirais periodais (pamokomis) per dieną. Periodo (pamokos) trukmė buvo nuo 40 iki 60 min, priklausomai nuo nustatyto mokyklos dienos lengvumo ir periodų skaičiaus.

Nauji laiko tvarkymo keliai dar yra paieškose. Tvarkaraščių blokas pakeičia periodų skaičių iki 3 ar 4, kurių trukmė 90-120 min. Periodai, prisilaikant projekto, yra pagrindžiami, individualizuoti ir/ar tęsia mokymąsi.

Kita tvarkaraščio schema apjungia šias formas: „mokykla – visus metus“, „perskeltieji intarpai“ , „patogumai naudojami visas 24 val.“ ir kt.

Ryšių technologijos dabar leidžia mums mokytis „bet kur, bet kada, bet kuriuo laiku“. Nuostata  „Sėdėjimo laikas – ne ilgiau“ ir toliau bus svarbi.

Aukštųjų mokyklų studentai galės su mokslo laboratorijų kursu susipažinti vietos kolegijoje, gamtos mokslų – regioniniame muziejuje, Vietnamo istorija – linijinėje jungtyje.

Keičiant ėjimo laiką, galima tiesiogiai veikti mokymosi patogumų poreikius. Mažas pavyzdys – planuojant kavines. Kai visi vaikai valgo tuo pačiu metu ar atskirai  trijose pamainose, tai drastiškai keičia reikiamos erdvės kavinei ploto skaičiavimą.

Panašu, jei moksleiviai praleidžia pusę jų mokyklos dienos už jos teritorijos, bendras patogumų dydis gali būti pakeistas (ši strategija naudota Mineapolio Downtown mokykloje).

Aiškus supratimas, kaip laikas gali ir tada bus organizuotas, tai yra esminė  patogumų programavimo informacija.

 

Fizinė aplinka

Fizinė aplinka suprantama, kaip „patalpinimo vieta“, kur mokosi bendrija. Tai yra vidaus/išorės mokymo erdvės, kurias apibrėžia tarpusavio santykiai, veiklos ir laikas.

Patalpinimo vietų ratas gali būti nuo „mokymosi kambario“, suprojektuoto vienam asmeniui, bei išdėstyti  „pastate“ ir iki universitetinių aikščių, suprojektuotų tūkstančiams besimokančiųjų. Tai gali būti muziejai, verslo vietos ar parkai.

Įvertinant, kad daugeliu atveju fizinė aplinka bus statinys, išdėstytas apibrėžtoje teritorijoje, čia yra trys pagrindinės tarpusavio santykių kryptys: statinys naudotojams, teritorijai ir plačiai aplinkai. Šios kryptys privalo būti suderintos planuojant, projektuose, konstrukcijose ir operacijose, kaip aukštos veiklos mokyklos statinyje.

 

Statinys naudotojams atkreipia dėmesį į naudotojų poreikius.

Statinio lankytojai tuoj pat turi lengvai suprasti statinio struktūrinę sandarą. Čia turi būti aiškiai apibrėžti įėjimai, pėsčiųjų vaikščiojimo takai ir  erdvių priklausomybė.

Žmonėms privalo būti galimybė atpažinti  statinį pagal personalo erdvių apibrėžimus  ir humaniškumo lygį.

Erdvės privalo būti išskirstytos ir pritaikytos sutikti naudotojų srautus šiuo metu ir ateities poreikiams.

Statinys turi turėti architektūrinio malonumo ir pasitenkinimo elementus. Tai turi būti linksma pagal įdomias formas, tekstūrą ir spalvas.

Invalidų vėžimėlių prieinamumas nėra pakeičiamas.

Vėdinimas, temperatūros ir drėgnumos kontrolė, tinkamas apšvietimas (įterpiant dienos šviesą) ir reikiama akustika privalo atitikti aukštus standartus.

Naudotojų ir statinio saugumas ir apsauga privalo būti rūpestingai aptarta ir įstatyta į projekto sprendimus.

Statinys privalo būti tinkamai prižiūrimas taip, kad esamas ir ateities pastato naudojimas būtų nesukompromituotas.

Pabaigai, statinys gali būti suprastas kaip „teksto knyga“. Daugelis fizinių, matematinių ir mokslo principų gali būti pademonstruoti pačiame statinyje. Pavyzdžiui, apšvietimo schemos gali turėti voltų ir ampermetrų instaliuotus šviesos šaltinius, kurie gali  moksleiviams padėti elektros energijos principams suprasti. Statinys gali būti suprojektuotas geometrijos ir proporcijų principams išreikšti. Vėdinimo kanalai, vamzdynai, struktūriniai elementai ir elektros vamzdynas gali būti išdėstyti pastato erdvėse taip, kad moksleiviai gali įsivaizduoti, kaip pastatas „dirba“.

Pastatas kaip „teksto knyga“ gali demonstruoti „tikrojo pasaulio“ pavyzdžius, apjungiant „žaliąją“ energiją ir aplinkosaugos principus.

Statinys teritorijai žiūrimas per statinio ir jo teritorijos tarpusavio santykių prizmę.

Teritorijos paruošimo informacija turi apjungti šiuos duomenis: gamtos reljefo ypatumai, kaimyninių teritorijų sąlygos, teritorijos vaikščiojimo ar judėjimo reikalavimai, statinio orientavimas ir vaizdo patogios galimybės, teritorijos komunaliniai įrenginiai ir audros vandens nuvedimas.

Statinio projektas ir teritorijos plėtra turės dirbti su gamtos reljefo požymiais (pvz., geologija, nuolydis, augalų išvaizda ir vegetacija).

Kaimyninių teritorijų sąlygos apjungia kaimynų žemių naudojimą, pastatų dydžius ir masyvumą, triukšmas ir oro dalelių tarša ir kitų esminių požymių, kurie gali būti adresuoti kaip kokios svarbios vertybės ar atsakingumai.

Teritorijoje reikalavimai vaikščiojimui yra adresuoti pėstiesiems ir judėjimui dviračiais.

Atitinkami įrenginiai privalo būti atlikti pėstiesiems atskirti nuo dviračių, automašinoms nuo autobusų ir aptarnavimo/pristatymo transportui nuo automašinų bei autobusų. Trumpo ir ilgo automašinų stovėjimo laiko reikalavimai privalo būti įgyvendinti.

Rūpestingo dėmesio reikalauja statinio orientavimui įvertinti taip, kad pasyvios saulės energijos galimybė galėtų būti surinkta bei uždaryta ir distancinis vaizdas galėtų pritraukti dėmesį.

Be to, teritorija turi būti aptarnauta atitinkamais viešais patogumais (pvz., vanduo, nuotekos, dujos, elektra, tele ryšys ir kabelinė TV).

Daugelis  erdvių reikalauja numatyti audros papildomo vandens nuvedimo už teritorijos projektą.  Šis reikalavimas gali uždėti kietas teritorijos kainos baudas.

Statinio teritorija yra taip pat vieta, kur išorės mokymosi erdvės gali būti išplėstos  (pvz., aplinkos centrai, atletikos laukai, poilsio erdvės, žaidimų aikštelės, mokyklų sodai ir pan.). Supanti statinius žemė turi atspindėti statinio naudojimą ir paremti naudotojų tarpusavio santykius ir veiklas.

Čia turi būti lengvas „bendravimas“ tarp statinio ir žemės paviršiaus. Taip pat turi būti lengva ir planuotas bendravimas tarp teritorijos ir gretimos bendruomenės.

Kadangi energijos efektyvumas ir aplinkos tiesos įgauna aukštesnius prioritetus, teritorijos plėtra pareikalauja naujų matmenų. Statinio orientavimas tampa kritiniu, siekiant pasyvios saulės energijos strategijai efektyviai panaudoti (pvz., „dienos apšvietimas“ ir saulės šilumos srauto efektyvus panaudojimas žiemos mėnesiais). Teritorija gali turėti lietaus vandens saugojimo kaupiklius, naudojant jį irigacijai ir tualetams nuplauti.

Medžiai gali būti strategiškai pasodinti ar panaudoti šešėliui sudaryti  ar statiniui apsaugoti nuo saulės ir vyraujančio vėjo. Vietovė gali būti padaryta tinkama vėjo jėgainėms ir foto voltažo sistemoms (dalis įrangos perteklinę elektros energiją persiunčia  į „akumuliatorius“).

Geoterminių šilumos siurblių šildymo ir šaldymo sistemos daromos naudojant paprastus šilumos keitiklius, kurie užkasti žeme. Daug energijos taupymo ir „draugiškos aplinkos“ strategijų yra aukštos veiklos statinių koncepcijų integralu. Jei koncepcijos gali būti pasiektos, jos privalo,  visų pirma, būti adresuotos programos fazėje.

 

Statinys plačiąjai aplinkai aptariamas kaip  statinio ir gretimų kaimyninių aplinkų tarpusavio santykiai.

Kada globalus atšilimas ir kitos globalinės aplinkos išskyros tampa augančiai būtinos, ar gali mokymosi aplinka būti teigiamu pavyzdžiu ateities planetos žemės „sergėtojams”?

Teigiami pavyzdžiai besimokantiems tai, kad aplinka yra suderinama ir reikalauja minimalių paramos išteklių.  Aukštos veiklos statiniai naudoja mažai energijos ir sukuria mažai atliekų ir nešvarumų. Tai neišskiria dujų, veikiančių ozono sluoksnį. Tai medžiagas naudoja suderinamai aplinkoje. Tai naudoja atliekas, kurios panaudotos yra perdirbamos. Kiekviena bendruomenė gali turėti įrangą, kuri turėtų poveikį geresnei aplinkai sudaryti.

 

Išvados

Aptartos trys  „aplinkos” sąvokos yra kaip bendroji sąvoka ir gal būt ne geriausias žodžio „aplinka” panaudojimas. Į tokį sąvokos aptarimą įeina bendrijos, mokymosi ir fizinės aplinkų trilogija.

Praeityje mokyklų patogumų planuotojai savo dėmesį kreipė į mokymosi aplinką ir atmesdavo kitų aplinkų aptarimus. Greta žmonijos numatymų, bendruomenių poreikiai ir tarpusavio santykiai tęsiasi, tačiau daugelyje dalių tai buvo nepaisoma. Fizinė aplinka buvo palikta architektams ir konsultuojantiems inžinieriams. Daugelio statinių projektinių sprendimų sprendė fizinių patogumų poreikius, bet buvo bejausmiai statinių naudotojams.

21 amžiaus mokymo aplinka privalo būti pradėta su Švietimo aplinkos programa (ŠAP). ŠAP privalo būti išvystyta į atviros ir bendros laisvos diskusijos vietą ,  apjungiant visų pagrindinių „lėšų savininkų“ atstovus, dalyvaujant architektams, švietimo, urbanizavimo ir bendruomenių planuotojams.

ŠAP rezultatai tarnaus kaip nuorodos ir lygio kartelė integruotam, daugiadisciplininiam  projektavimo procesui. Pastaroji kartelė gali būti naujai peržiūrėta, kai planavimo ir projektavimo procesas atnaujinamas papildymui.

Plačiau žr. David E. Anstrand, RA, REFP , Edward E. Kirkbride, NCARB, REFP. The Education Environment Program / designshare.com | March 2002

2011/05/02 at 11:36 Parašykite komentarą

3.22. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų rūpesčiai

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene ikimokyklinių ugdymo įstaigų problemas.

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių ikimokyklinio ugdymo įstaigų problemoms naikinti.

 

„A“ miesto vaikų darželio direktorė (toliau – ANE) susidomėjo dienoraščio informacija. Pastaroji asmeniškai atvirai išdėstė ikimokyklinių įstaigų problemas. Žemiau teikiu mūsų pokalbio ištraukas.

ANE. Atidžiai skaitau švietimo aplinkos bei patogumų sąvokų apibrėžimus. Kol kas tik pritariu, klausimų neatsirado. Kažkaip niekas mums, vadovams, dar nepateikė tokių išsamių sąvokų paaiškinimo. Gal savivaldybėje ir yra, bet pas mus tikrai ne. Šaunuolis esate. Rytoj pavesiu pavaduotojai ūkiui, kad atspausdintų.

Tiek Mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose direktoriaus pavaduotoju ūkiui dirba moterys, kurių išsilavinimas labai jau įvairus. Dažnai tai žmonės menkai ką nusimanantys apie pastato techninę priežiūrą ir pan. Todėl, paprastai, įstaigos vadovas turi viską išmanyti. Mano nuomone, savivaldybėje privalo būti vienas ar keli žmonės, kurie turėtų reikiamą techninį-inžinerinį išsilavinimą. Pas mus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas prakalbo, kad pavaduotojai ūkiui pas mus turės būti inžinerinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Bet kas eis dirbti už tokį atlyginimą?

A.R. Tai jau ne Jūsų problema, bet savivaldybės vadovų. Tačiau galima siūlyti kaip tai spręsti (pvz., individualios įmonės pagrindu pasitelkiant ES lėšas).

ANE. Problema miesto, bet kenčiame mes. Ar gi aš, direktorė, moteris, galiu išmanyti viską? Bet jie, taupydami lėšas, priverčia mus būti ir elektrikais, santechnikais, statybininkais ir t.t. Jei neišmanai – samdyk žmogų, kuris paaiškins ar atliks reikiamus darbus. Taip ir esame visų sričių specialistės. Žinoma ne visos tuo domisi, dauguma panikuoja, prašo pagalbos pas privačius asmenis.

A.R.  Ir vėl – ši problema yra ne Jūsų, bet valstybės. ŠMM turi suprasti tai, kad profesionalus ūkio vadovas nedirbs už „grašius“, tačiau vargu ar ministras G.Steponavičius ką sugebės pakeisti. Žadu šias problemas ir kitas bei galimus jų sprendimus pateikti LR Prezidentei D. Grybauskaitei (jau tai padariau. Nuomonė – nesužinota. A.R.). Gal Prezidentė bus tas asmuo, kuris  supras problemų svarbą ekonominiu aspektu visos šalies švietimo sistemos lygyje (kol kas jos nuomonė nėra žinoma. A.R.). Jums sėkmės – kelkite problemas, teikite sprendimus, o jų įgyvendinimas – tolimesnė seka. Tikslinga būtų švietimo įstaigų vadovams bei jų  pavaduotojams ūkiui apsijungti profesiniu požiūriu į teisinę instituciją ir taip tapti svaresne jėga. Techninių dalykų sprendimas yra ne įstaigos vadovo, o jo pavaduotojo ūkiui pareiga. Jūs neturite rūpintis techniniais dalykais (pvz., grindų lentų pakeitimu ir pan.). O tai ūkvedžio reikalas (nesvarbu ar ji moteris). Tuo labiau – reikia aptarti kokių žinių reikia ūkvedžiui (būtina naudoti bazinį pareigybių aprašą), jas suteikti ir po to reikalauti rezultatų bei atitinkamo ir atlyginimo.

ANE. Teisingai, tai jau valstybinė problema. Deja…. Mokyklos vadovas atsako už visą jos veiklą, tuo pačiu ir už savo pavaldinių. Jei tinkamas pavaduotojas ūkio reikalams – dalelė problemų nukrenta nuo vadovo pečių. Būtina prieiti prie vienodų šalies Mokyklų ūkio vadovų pareigybių aprašo, kuriame būtų apibrėžta jo profesinė kompetencija, pareigos, teisės, atsakomybė. Ar galite pasakyti – Tavo laiškas

Tavo laiškas

Tavo laiškas

kkkkoks statinio techninio prižiūrėtojo išsilavinimas turi būti pagal Statybos įstatymą? Inžinerinis?

A.R. Statybos įstatymas ūkio tarnybos vadovo išsilavinimo neapibrėžia, tik aptariama statinių naudojimo ir priežiūros tvarka. Galvoju, ikimokyklinės įstaigos pavaduotojui ūkiui  pakaktų techninio išsilavinimo, nes  pastarasis inžinerinių dalykų nesprendžia, o tik vykdo techninio reglamento nuorodas bei kitus techninius reikalavimus. Todėl pakanka būti „techniškai raštingu“. Deja, dar tokių specialistų švietimo įstaigoms niekas nerengia ir net nesirūpinama jų profesinės kompetencijos kėlimu. Šiauliuose apie tai kalbėjausi su darželių ūkvedėmis. Bazinį pareigybių aprašą jau turiu parengęs.

ANE. Štai kaip…Jūs turite. O aš šiais metais bandžiau tobulinti pavaduotojo ūkiui pareiginę instrukciją, bet….ten dar daug kas reiktų įrašyti. Kas yra MŪT?

A.R. MŪT – Mokyklos ūkio tarnyba. Reikėtų išsiaiškinti – kokia institucija aptarnauja pastatus, įrengimus, teritorijas Jūsų mieste.

ANE. Tokia tarnyba buvo, dabar jau kaip ir nebėra pas ką kreiptis. Vieni nuo kitų kratosi, kai tik kreipiesi su kokia nors technine problema.  Aš dar skaitysiu toliau, o tada vėl užduosiu klausimus, išsakysiu savo mintis, kas mane neramina. Negi be manęs nebuvo kam apie tai išsisakyti? Jie, ten aukštai besėdintys, nesupranta tos verdančios virtuvės Mokyklos viduje, nes jie teoretikai ir tų problemų nelabai žino. Daugiausiai norima eiti lengviausiu keliu, nežiūrint į tai, kad tai ne visada atitinka realybę ir visai neprisideda prie Mokyklos priartinimo prie ES rekomendacijų.

A.R. Vėl Jūsų tiesa. Parengiau tokį projektą „Švietimo įstaigos fizinė aplinka ES identitete“ – prašau, naudokitės. Tik ir aš esu teoretiku. Reikia mano tiesas patikrinti „Jūsų virtuvėje“, pataisyti ir  eiti link ES. Tiesa, Vakaruose ne viskas taip paprasta. Ar buvote kada nors ES darželyje? Aš  „žvalgiausi“ Danijoje ir ten daug kas visai kitaip. Neklaidžiokime, lengvų kelių nėra, o mes kaip tik  sukame smėlėto, klampaus kelio link. Gaila, bet nėra institucijos, kuri fizinės aplinkos problemas koordinuotų, spręstų, teiktų siūlymų. ŠMM specialistė G.Šeibokienė viena nieko gero ta linkme nepadarys. Reikia ES rekomendacijų ir eiti jų link. O gal Rytai mus jau aplenkė?

ANE. Aš buvau tik ikimokyklinėje įstaigoje Čekijoje ir tai tokioje mažutėje… Nelabai mus nori išleisti į kitų šalių darželius pasižiūrėti. Valdžios atstovai važiuoja ir jie iš savo „bokšto“ kalba, kaip ten yra. Bet būtų labai gerai, kad ir mus, praktikes, ten leistų pasižiūrėti, pasidalinti patirtimi. Manau, kad nereikia skirstyti į  Rytų ar Vakarų standartus. Tikslinga pas mus pritaikyti tai kas pasaulyje yra efektyvu, tinkama ir sėkmingai galima pritaikyti mūsų Mokyklos fizinei aplinkai formuoti. Gal ir nesutiksite su šia mano nuomone, bet aš taip manau.

A.R. Taip, sutinku. Mačiau Danijoje vaikai daug ką daro patys: rengiasi, valgo, žaidžia, atsineša maistą. Seselės tik prižiūri, kad kas nesusižeistų, blogo neatsitiktų. Maistą atsineša tėvai. Kartą dienoje vaikai maitinami „skystu“ patiekalu (ragavau, tai buvo jogurtas+dribsniai) ir tai viskas. Valgo – namie. Gal kas iš kitų savivaldybių nuvažiuoja ir pamato, bet reikia centralizuotai kaupti informaciją visoje šalyje (vėl problema, kurią tikslinga būtų pateikti LR Prezidentei D.Grybauskaitei. A.R.).

ANE. Mano įstaigoje ugdomi alergiški vaikai, tad jiems būtina gaminti natūralų maistą vietoje. Esu priešininkė nevisaverčio maisto. Pas mus tėvai dar negali vaiką tik trumpam atvesti į darželį. Ne tokios ekonominės ir socialinės sąlygos. Tad reikia kuo daugiau dėmesio skirti vaikui, kuris visą dieną praleidžia ikimokyklinėje įstaigoje.

A.R. Ne tik Jums svarbu, bet ir Jūsų prižiūrimoms atžaloms – tai nuo jų prasideda mūsų šalies ateitis, kuri bus po 20 metų. Jie Jūsų gal ir neprisimins, bet Jūs galite jiems padėti savo nuoširdžiu darbu.

ANE. Tai pirmiausiai ir reikia į vaiką atsigręžti, žiūrėti ar jis saugus, ar saugi jį supanti aplinka. Ir ne tik pagrindinį dėmesį turi skirti Mokykloms, kur vaikai mokosi, bet neišskirti ir pačios pirmosios – mažiausios švietimo pakopos – ikimokyklinukų. Juk šeimoje ir čia pradedama formuoti asmenybė. Ir tai ką mažyliai gaus, kokioje jie aplinkoje bus, kokias vertybes jie įgis, tai ir bus asmenybės kūrimo pamatas.

A.R. Teisingai. Būtina reformas pradėti nuo ikimokyklinių įstaigų darbo tvarkos suformulavimo, o ne tik rūpintis aukštuoju mokslu (ir vėl – Danijoje dėstytojas tarnauja studentui). Žmogaus švietimas pradėtinas nuo darželio ir tęstis iki pat iki …gyvenimo galo.

ANE. Gyvenimo pedagogikos, tarpusavio santykių politikos reikia mokytis visą gyvenimą. Svarbiausiai neužmiršti, kad šalia yra žmogus, kuris taip kaip ir aš – turi jausmus, norus, pomėgius, svajones, kuriuos reikia leisti laisvai įgyvendinti. Nepamiršti, kad tai kas man skaudu, to nedaryti kitam. Aš už toleranciją žmogui…

ANE. Apie tai bandysiu kalbėtis su savo tiesiogine viršininke savivaldybėje, tik…nežinau kaip ji reaguos. Visų pirma, aš pati gerai išstudijuosiu. Aš tikrai išplatinsiu ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovėms, man tą viršininkė leis. Nes su ja gerai sutariame. Ir mokyklų direktoriams įteiksiu, su kuriais kartu esu savivaldybės patvirtintoje normatyvų (šildymo, vandens ir elektros) skirstymo komisijoje. Tik bijau, kad birželį gali nebūti posėdžio. Kiek jau perskaičiau – pritariu, kad toks dokumentas turi atsirasti su valdžios „palaiminimu“.

A.R. Teisingai galvojate… Tik  „valdžia“ gali atsakyti „nėra lėšų“. Tačiau apie tai dabar nekalbėkite – prašykite pritarimo sąvokų aprašui išplatinti ir atsiliepimams gauti. Pagalvokite – kaip teorinius duomenis aptarti su kitais darbuotojais (savivaldybėje, darželiuose, mokyklose) ir tai išvystyti iki praktinio panaudojimo Jūsų institucijų terpėje. Gal kiek palaukite, rengiu dar kelis tinklalapius. Ten bus ir siūlomų sprendimų.

ANE. Labai gerai. Mokslo metų pradžioje gal gi būsite daugiau parengęs. Manau, kad bendrausime šiuo klausimu, nes mane labai jau sudomino. To reikėjo jau anksčiau. Viską turi apimti – ir teisinę bazę.

Skaitytojui: ar reikalingi teisės aktai ikimokyklinių įstaigų fizinei aplinkai formuoti ir naudoti?

2011/05/02 at 11:35 Parašykite komentarą

3.21. Kaimo mokykla: pagalba buvo teikta

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene konkurso „Kaimo mokykla ir vietos bendruomenė“ patirtį..      

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių konkurso „Kaimo mokykla ir vietos bendruomenė“ patirčiai skleisti.

 

Koks likimas laukia kaimo mokyklų? Kaip joms pasiseks išlikti? Ar gali kaimo mokyklos paveikti savo likimą? Ką joms reikėtų daryti siekiant išlikti? – tokius klausimus bandė spręsti konkurso „Kaimo mokykla ir vietos bendruomenė“ dalyviai (toliau Konkursas). Jį įgyvendino Švietimo kaitos fondas, bendradarbiaudamas su Jungtinių Tautų Vystymo programos atstovybe Lietuvoje ir Mokytojų Tobulinimo centru, vykdytas 2001-2003 m.

Iš kitų panašių švietimo projektų konkursas gerokai išsiskyrė, nes siūlė mokykloms išeiti už įprastų pedagoginės veiklos rėmų ir atsiverti bendruomenei, susirasti naujų partnerių, priimti nūdienos kaimo iššūkius. Inicijuoti ir kurti efektyviai veikiančios Lietuvos kaimo mokyklos modelius – toks buvo konkurso siekis.

Pirmą kartą kaimo mokykloms buvo pasiūlyta rengti projektus, susijusius su mokyklos ar bendruomenės pastatų bei aplinkos tvarkymu. Tai yra ypač svarbu, nes savivaldybės tam lėšų beveik neskiria. Manyta, kad konkursas taps svarbiu tolesnės veiklos stimulu, pavyzdžiu kitoms bendruomenėms, skatins įveikti kasdienius sunkumus ir kliūtis bei motyvuos žmones aktyviai keisti savo aplinką. Tikėtasi dalykiško bendradarbiavimo ateityje.

Šiame konkurse konsultavau ir teikiau  siūlymų Mokyklos ugdymo/mokymosi fizinei aplinkai gerinti savanoriškų grupių  (vietos bendruomenės) jėgomis. Prabėgo septynerii metai, tačiau niekas nesikreipė pagalbos ar kvietė bendradarbiauti. Gal viskas yra labai gerai, aišku, suprantama? Gal ir ne.

Žemiau nurodau konkurse aptartus mokyklų ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos atnaujinimo, energijos taupymo, bendruomenės veiklos ir kt. dalykus, kuriuos derėtų įvertinti ir  panaudoti tikrumoje.

Plačiau žr. Bendravimo tiltai/Mokykla ir kaimo bendruomenė. MTC, 2003.

Skaitytojui: kas turi padėti kaimo Mokyklai spręsti vietines (kaimo) problemas, ypač svarbų kaimo Mokyklų išlikimą šiuo ekonominio nuosmukio metu? Kas tuo turėtų rūpintis? Kaip  kaimo bendruomenė siekia mokyklos išlikimo? Ar konkurso patirtis gali būti panaudojama ekonominio nuosmukio metu?

                                                      x x x

Viltis, kad kaimas dar gali atsitiesti…žlunga

Vienas iš kelių, numatančių kaimo mokyklos elgesį būtų tai, kad ji pati imasi ieškoti būdų, kaip keisti kaime esamą padėtį, kaip, būnant centralizuotos švietimo sistemos institucija, kartu išlikti ir svarbiu kaimo bendruomenės plėtros veiksniu. Šiuo atveju gatavų receptų nėra. Pačios mokyklos turi kurti socialines inovacijas, ieškoti išteklių joms įgyvendinti. Viena Lietuvos kaimo mokykla nepajėgi ir negali išspręsti visų problemų, tačiau suformuoti savo požiūrį į jas – privalo… tam ir rašomi projektai, dalyvaujama įvairiose programose. Šie projektai turėtų skatinti kaimo vaikus atrasti stimulų gyventi.

Konkurso pagrindinis tikslas – inicijuoti ir kurti efektyviai veikiančios Lietuvos kaimo mokyklos modelius. Jo siekiai buvo šie:

. kurti, inicijuoti  vietos bendruomenės poreikiais, interesais grindžiamos mokyklos atnaujinimo programas ir projektus, skatinant kurti savitarpio pagalbos modelius svarbiausioms problemoms spręsti;

. suteikti mokyklų komandoms darbo ir veiklos organizavimo žinių ir įgūdžių (pvz., komandos kūrimas, mokyklos vadyba, ekonominio raštingumo pradmenys, bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis, finansų paieška, projektų rengimas ir kt.);

. sudaryti kaimo mokykloms galimybę gerinti materialines sąlygas (pvz., numatant kabinetų, sporto salės, bibliotekos, valgyklos, aktų salės, moksleivių bendrabučio ir kitų švietimui naudojamų patalpų atnaujinimo, remonto ar įkūrimo finansavimą);

. įtraukti mokyklos ir vietos bendruomenės narius į veiklą užtikrinant kokybiškesnes mokyklos teikiamas paslaugas ir kt.

Konkursui pateiktus darbus santykinai galima skirstyti į keletą susijusių grupių (pvz., numatantys patalpų remonto darbus, numatantys plėtoti sportą, informacinių paslaugų plėtrai, kultūrinei ir šviečiamajai plėtrai kaimo bendruomenėse, viešai erdvei, esančiai netoli mokyklos sutvarkyti).

Turinio kokybės požiūriu darbai buvo nevienodi. Įdomiausi – skirti tam tikrai veiklai (pvz., rūpinimasis savo apsuptimi, bandymai kurti visavertę aplinką, švelninti miesto ir kaimo skirtumus ir pan.).

Dažniausias trūkumas tas, kad vienu sprendimu bandyta aprėpti vos ne visas kaimo bendruomenės problemas (pvz., gyventojų užimtumas, laisvalaikio organizavimas, mokymas dirbti su nauja technika, sveikatos stiprinimas, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Darbai, skirti vienkartiniams ar proginiams renginiams, palankaus ekspertų vertinimo dažniausiai nesulaukė.

Darbų autoriai turėjo ištirti vietos bendruomenės poreikius, todėl į projektų kūrimą ir jų vykdymą privalėjo įtraukti vietos žmones. Deja, ne visur tai pastebėta. Tikėtina, kad kartais pačios mokyklos prisiėmė teisę vienašališkai nustatyti vietos bendruomenės reikmes.

Konkursas akivaizdžiai parodė, kad nors kaimo padėtis nepavydėtina, gyvybingumo jame esama. Kol į panašius siūlymus atsilieps bent viena kaimo mokykla, tol verta juos inicijuoti, tol yra vilties, kad kaimas dar gali atsitiesti.

Deja, mokslininkų mintys taip ir liko straipsnio tekste, nes pasibaigus projektui, didesnių teigiamų poslinkių nepastebėta. Šis projektas buvo vienintelis skirtas švietimo fizinės aplinkos dalykams ir žlunga viltis, kad kaimas dar gali atsitiesti  (A.R.).

Plačiau žr. Radzivonas A. Mokyklos aplinka: jos priežiūra ir efektyvus derinimas su mokyklos kaita // Bendravimo tiltai, MTC, Vilnius, 2003. Radzivonas A. Kaimas: bendruomenė ir šiuolaikinė mokykla // Bendruomenė.lt 2008.09.25. Poviliūnas A. ir kt. Kaimo mokykla kaimo politinės atskirties akivaizdoje // Dialogas, 2003.09.20. Pranckūnienė E. Mokomės suartinti mokyklą ir kaimo bendruomenę. Bendravimo tiltai. Mokykla ir kaimo bendruomenė // Vilnius, 2003.  Švietimo kaita ir mokyklų tobulinimas // MTC metodinis leidinys. Vilnius, 2000. Navickas A. Dar kartą apie kaimo mokyklas // Bernardinai.lt. 2008.05.15.

.

Skaitytojui: ar nurodyti konkurso siekiai gali būti pritaikyti ir kitose kaimo mokyklose? Ar pavyksta dalyvauti veiklos projektuose? Ar žinomi vietos bendruomenės poreikiai? Kokie? Kokie kaimo mokyklos patogumai turėtų būti? Kaip tai pas Jus yra siekiama? Kokie yra akivaizdūs Mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdžiai? Kas teikia vilties, kad kaimo mokykla gali išgyventi ekonominio nuosmukio metus?

 

Kaimo mokykla –  kryžkelėje

Konkurso dalyviams Lazdėnų pradinės mokyklos (Elektrėnų savivaldybė) vedėja J.Kielienė nurodė, kad šiandien ši mokykla yra „kryžkelėje”: tapti nykstančia mokykla ar kurti efektyvios mokyklos modelį? Nenorima būti  „grimztančia” mokykla, kuri nesprendžia savų problemų. Norime būti patraukiančia, kuriančia, šiuolaikine mokykla, turime  sumanymų (pvz., suremontuoti tualetus, pasodinti mokinių, tėvų daržą). Tėvai nori dalyvauti mokyklos veikloje, tačiau trūksta žinių – kaip visus juos į šią veiklą įtraukti? Projektai lazdėniečiams suteikia mažą, bet svarbią galimybę kurti šviesią ir saugią švietimo aplinką kaime, kurioje būti labai sunku ir labai smagu … Tik prasmingame darbe, jie suranda naujo gyvenimo, naujo gėrio prošvaistę. Per vargą – ir niekada be jo… Skatinamoji priežastis – noras išlikti ir prisitaikyti prie šiandieninių gyvenimo sąlygų“.

Pagryžuvio pradinės mokyklos (Kelmės rajonas) mokytoja N.Sajienė kaimo mokyklos ateitį po penkerių metų įsivaizdavo, kad kaimo mokykla yra savitas kaimas mokykloje. Čia mokyklos vidaus kultūra teikia bendras vertybes, bendruomenės kiekvienas narys yra žinomas ir visavertis, ji taikliai rūpinasi savo vaikų ateitimi ir, jiems išėjus už vartų,  laukia kiekvieno sugrįžtančio. Švietimo reformų sėkmę pirmiausia lemia vietos bendruomenė.

Mokykla turės bent vieną kompiuterį, gerai įrengtą sporto salę.

Pasak mokytojos, geros kaimo mokyklos mokytojo įtaka nei prasideda, nei baigiasi tarp keturių sienų. Negalima susitaikyti su nuomone, kad kaime švietimas bus aprūpintas skurdžiau, bus ribotos galimybės. Tai būtų svetima Lietuvos tradicijai – kaimo mokyklos vizijai.

Skaitytojui: kokie galimi pavojai mokyklos išlikimui? Kuo pasireiškia kaimo mokyklos „kryžkelės“? Ar yra Mokyklos švietimo patogumų plėtotės vizija? Koks efektyvios Mokyklos modelis? Ar priimtina mintis „kaimo mokykla yra savitas kaimas mokykloje“?

Istoriniai pastatai ir … grėsmė saugumui

Raudonės vidurinė mokykla (Jurbarko rajonas) įsikūrusi XVI a. statytoje Raudonės pilyje. Pirmosios žinios apie mokyklą Upninkų gyvenvietėje užfiksuotos dokumentuose 1777 metais.

Lukšių V.Grybo vidurinė mokykla (Šakių rajonas) įkurta 1839 m. yra viena seniausių rajono mokyklų. Pagrindinis pastatas, kuriame šiuo metu vyksta mokymo procesas, statytas 1939 m. o priestatas – 1979 m. Pastato išorinės silikatinių plytų sienos apdailintos tinko sluoksniu, kuris nuo drėgmės bei šalčio yra atšokęs ir nuolat krinta. Plokščias stogas yra kritiškos būklės, nes praleidžia vandenį ir gadina trečiojo aukšto klasių, koridorių ir muziejaus sienų tinką, apdailą bei grindis. Tekėdamas vanduo skverbiasi į antrąjį aukštą, mirksta elektros instaliacija ir kelia grėsmę bendram mokinių ir mokyklos darbuotojų saugumui.

Ypač bloga langų būklė: rėmai – supuvę, stiklai vos laikosi, atidaryti juos yra rizikinga. Klasių neįmanoma gerai išvėdinti, stiklų nuvalyti. Tokių langų negalima gerai užsandarinti, jie praleidžia dulkes, o žiemą – šaltį. Langai blogai izoliuoja nuo triukšmo, nes mokykla yra prie judraus ir triukšmingo Šakiai-Kaunas kelio.

Dėl tokių nenormalių darbo sąlygų kenčia mokinių sveikata, darbingumas ir darbo rezultatai.

Skaitytojui: kokia Jūsų Mokyklos/bendruomenės istorinė vertė? Kaip ją puoselėjate? Kokia didžiausia grėsmė Jūsų Mokyklos fizinei ir gamtinei aplinkai? Kaip sprendžiama bloga būklė?

 

Trūksta patalpų ir … akordeonų

Konkurso dalyviai nurodė kaimo mokyklų materialinio turto būklę.

Kučiūnų pagrindinė mokykla (Lazdijų rajonas) dirba 2-juose pastatuose:

. sename (statytas prieš karą), kuris yra avarinėje padėtyje, yra tikybos kabinetas, dirbtuvės, rusų k. kabinetas, mini bibliotekėlė, kuri dirba du kartus savaitėje;

. pagrindiniame (statytas 1965 m.) mokytojų kambarys, matematikos, lietuvių k., pradinių klasių, vokiečių k., biologijos. Istorijos kabinetai, kitų dalykų mokytojai glaudžiasi ten, kur yra laisvi kabinetai.

Mokykloje nėra valgyklos. Mokiniai maitinami viename kabinete. Jie gauna tik sausą davinį, nes nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Iš 107 mokinių 86 yra iš socialiai remtinų šeimų, todėl valstybė skyrė jiems nemokamus pietus.

Mokyklai reikalinga valgykla, sporto ir aktų salės, nėra televizoriaus, audio ir video aparatūros. Yra 4 kompiuteriai, tačiau užtikrinti kokybišką informatikos dėstymą, ugdyti kompiuterinį raštingumą nepakanka.

Virbališkių pagrindinės mokyklos (Kupiškio rajonas) naujam pastatui 10 metų. Jis yra gražus erdvus, labai didelis. Pastate yra sporto salė su treniruoklių kambariu, kuri tenkina 550 žmonių poreikius, kaimo-mokyklos biblioteka, kaimo medicinos punktas, mokomieji kabinetai, aktų salė ir kitos patalpos. Mokyklos bendruomenė pusryčius, pietus valgo erdvioje lietuvių liaudies meno motyvais papuoštoje valgykloje.

Žadvainių pagrindinė mokykla (Rietavo savivaldybė) turi naują sporto salę (pastatyta 1994 m.), kurioje be sportinių varžybų vyksta mokyklos kultūriniai renginiai, kaimo bendruomenės vakaronės. Mokykloje kabinetinė sistema perorganizuota į klases, kurios kiekvienais metais lieka vis tos pačios. Todėl tėvai noriai tvarko, remontuoja, puošia savo vaikų klases. Mokykloje veikia biblioteka, kompiuterių klasė, bendrabutis 22 moksleiviams. Valgykloje maitinami visi mokyklos mokiniai ir darbuotojai. 2000 metais, suteikus Rietavui savarankiškumą, pagerėjo mokyklų materialinė bazė (gauti penki kompiuteriai, įsigyta baldų). Mokykla turi 14 vietų autobusiuką, kuris netenkina poreikių. Prieš metus mokykloje veikė akordeonistų ansamblis. Gavę finansinę paramą bandytų suderinti turimus instrumentus ir dar nusipirkti bent du naujus, kokybiškus akordeonus.

Skaitytojui: kokių materialinių gėrybių  labiausiai reikia Mokyklai? Kaip tai sprendžiama?

 

Jei būtų lėšų, statytų naują salę arba nuvažiuotų … į Vilnių/ Kauną

Atskirų bendruomenių pageidavimai, jei turėtų lėšų, buvo šie:

. „įsigytų medžio apdirbimo ir frezavimo stakles, kad galėtų pasigaminti naujus langų rėmus, supuvusiems seniems pakeisti“ (Batakių vidurinė mokykla, Tauragės rajonas);

. „jei parama būtų apie :

– 10 mln.Lt. – baigtų naujos mokyklos su posėdžių, sporto salėmis, valgykla, muziejumi, biblioteka ir skaitykla statybą;

– 1 mln.Lt. – baigtų statyti valgyklos, medžio ir metalo dirbtuvių, informatikos kabineto korpusą;

– 5000 Lt. – pirmiausia perkeltų mokyklos biblioteką į buvusias darželio patalpas, prie bibliotekos įrengtų skaityklą-informacijos centrą“ (Vilkyškių vidurinė mokykla, Pagėgių savivaldybė);

. „įruoštų sporto ir aktų salę buvusios gaisrinės patalpose“ (Naujasodžio pagrindinė mokykla, Plungės rajonas);

. „atnaujintų valstybės saugomą Alantos dvaro parką; įrengtume ne pelno veikiančią, o mokymo tikslams skirtą prekybos technologijos laboratoriją (kavinė-parduotuvė); pajungtų kompiuterių sistemą prie LITNET; įkurtų sporto ir kultūros paslaugų centrą; įsigytų transportą“ (Alantos žemės ūkio mokykla, Molėtų rajonas);

. „surengtų mokiniams ekskursiją į Vilnių ar Kauną“ (Raguvėlės pagrindinė mokykla, Anykščių rajonas) ir kt.

Skaitytojui: jei gautumėte lėšų švietimo patogumams, kur jas, visų pirma, panaudotumėte? Kodėl? Kiek lėšų tam reikia?

 

Bendro darbo privalumai

Konkurse nurodyta projektų rengimo tvarka. Ji daugumoje buvo vykdyta pagal seminarų nuorodas, įvedant savas  pataisas. Išskirtinos būtų šios:

Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla turi savo požiūrį į atgimstančią tautinę mokyklą. Ta linkme rengiamas projektas. Mokyklos bendruomenėje yra atsakingas už projektų rašymą asmuo. Jis sudaro komandą, kuri planuoja ir koordinuoja sprendimų priėmimo mechanizmą dėl konkretaus projekto. Komandos nariai konsultuojasi su projektų rašymo patirtį turinčiomis mokyklomis (pvz., Kauno „Santaros” vid. m-kla, Šakių „Žiburio” gimnazija, Šakių „Varpo” vid. m-kla, Šakių rajono savivaldybės administracijos pavaduotoju ryšiams su užsieniu V.Girdausku ir kt.). Komanda ruošia strateginę projekto programą: atlieka tyrimus, apibūdina problemą, numato tikslus, siekiamą rezultatą, metodus (kuriais sužinoma, kad dirbama sėkmingai), finansavimo šaltinius, pagrindinius rezultatus. Kiekvienas komandos narys atlieka nurodytą užduotį: bendrauja su personalu, išsako savo lūkesčius, informuoja iš ankščiau apie susitikimus, ruošia įsipareigojimo laiškus, ieško rėmėjų. Atlikus tyrimus ir kitus darbus, ruošiama paraiškos santrauka, kurioje aiškiai ir trumpai apibūdinamas prašymas. Kiekvienas, įtrauktas į projekto organizavimą, gauna paraiškos kopiją.

Skaitytojui: kokias užduotis ir kaip vykdo konkurso projekto komanda?

 

Vizijos: sporto salės, seklyčios ir reformų … baimė

Konkurso dalyviai išskirtinį dėmesį skyrė mokyklos vizijai.

Alizavos vidurinės mokyklos (Kupiškio rajonas) kaimo mokyklos viziją 2001-2005 m. buvo  „ Mokykla – aktyvi švietimo sistemos kaitos dalyvė“, kuri:

. darniai dirbanti su savivaldos institucijomis;

. savo veiklą grindžianti demokratiškais principais;

. ugdymo procese taikanti modernias technologijas;

. kurianti šiltą ir saugų mikroklimatą;

. padedanti ugdytiniams suvokti šalies praeitį ir dabartį;

. puoselėjanti etninę kultūrą;

. rengianti asmenį šiuolaikiniam besikeičiančiam gyvenimui;

. efektyvių ugdymo rezultatų siekianti mokinių, jų tėvų, mokytojų bendruomenė.

Šlienavos pagrindinė mokykla (Kauno rajonas) dirba pagal  „Mokyklos darbotvarkė 21” nuostatas – tai intelektuali, sudaranti bendruomenei saugias ugdymo ir darbo sąlygas, atskleidžianti aplinkos būklės veikimą žmogaus sveikatai, mokykla.

Rozalimo vidurinė mokykla (Pakruojo rajonas)  numato, kad po penkerių metų bus:

. profiliuota vidurinė mokykla, tampanti gimnazija, pasižyminti gera ugdymo kokybe, turinti aukštos kvalifikacijos pedagogus bei suformavusi pilietinio ugdymo sampratą;

. savo sukurtu įvaizdžiu pritraukianti aplinkinių nepilnų pagrindinių mokyklų moksleivius;

. saugojanti ir tęsianti gyvenamosios  vietovės praeities kultūrinius papročius ir tradicijas, įsiliejanti į miestelio bendruomenės gyvenimą;

. plėtojanti meninę pakraipą (sustiprintos dailės, darbų, muzikos ugdymas);

. kultūrinių vertybių saugojimo iniciatorė;

. kultūrinių inovacijų vietos bendruomenėje įgyvendintoja;

. biblioteka – miestelio informacinis centras.

Gribžinių pagrindinė mokykla (Klaipėdos rajonas) po penkerių metų turėtų būti nedidelė  moksleivių dešimtmetė mokykla, kurios pagrindinį kontingentą sudarytų kelios mokinių grupės (dabar yra  76 moksleiviai). Pirma grupė būtų vietos moksleiviai, antra grupė – rajono centro, kurie turi lankomumo ar priklausomybės problemų. Ugdymo turinys orientuotas į praktinę veiklą, realiai organizuotas mokinių pavėžėjimas. Didelis dėmesys skiriamas mokinių užimtumui iki 18 val. su prailgintos dienos grupėmis. Gerai organizuotas vasaros užimtumas (pvz., stovyklos, žygiai, įdarbinimo programos ir kt. 9-10 klasėse pradinis profiliavimas orientuotas į darbinę veiklą praktinių įgūdžių lavinimą, profesijos pasirinkimą. Mokykla turės psichologo etatą, nes dauguma moksleivių turi psichologinių problemų.

Smilgių pradinė mokykla (Marijampolės savivaldybė) norėtų, kad būtų įrengtas sporto aikštynas pagal visus higienos reikalavimus, turėtų magnetofoną, televizorių, akordeoną…

Tirkšlių vidurinė mokykla  (Mažeikių rajonas) labai sunkiai įsivaizduoja savo ateitį dėl nenuspėjamų nesibaigiančių švietimo reformų.

Virbališkių pagrindinė mokykla (Kupiškio rajonas) bus demokratiškai organizuota, sukurianti tokią vidinę erdvę, kurioje jis pats jaučiasi šeimininku, puoselėjanti etninę kultūrą, ugdanti vertybines nuostatas, bendraujanti ir bendradarbiaujanti su Europos valstybių mokyklomis.

Želsvos vidurinė mokykla (Ukmergės rajonas) tikisi išlikti vidurine, sveikos gyvensenos propagandos židiniu (nors pasak seno želviečio „karas nesugriovė mūsų mokyklos, ją sugriaus mūsų reformos…”).

Traupio pagrindinė mokykla (Anykščių rajonas) įsivaizduoja save, išlikusią kaimo mokyklų naikinimo vajuje !!! Ji norėtų sumokėti skolas ir vėl prisijungti internetą. Laukiamas rezultatas – kiekvienas Traupio miestelio bendruomenės narys su pasididžiavimu pasakytų – tai mūsų mokykla.

Skaitytojui: ar nurodytos Mokyklų vizijos buvo įgyvendintos? Kokia kaimo Mokykla bus po 5, 10 metų? Kokia  turėtų būti ES lygio kaimo Mokykla? Kaip projekte aptartus dalykus panaudoti ekonominio nuosmukio metu?

 

Pasaulio pertvarka pradedama nuo … savęs

Konkurso projekto dalyviai nurodė savo norus, iš kurių išskirtini šie:

. susirasti draugų, bendraminčių ir lygiaverčių partnerių kitose kaimo mokyklose, drauge ieškoti tobulų sprendimų ir darbo formų, įtraukiant tėvus, mokyklos bendruomenę į aktyvų mokyklos gyvenimą, kad jie pasijustų pilnaverčiais bendruomenės nariais  (Barzdų pagrindinė mokykla, Šakių rajonas);

. užfiksuoti tai, kas šioje srityje jau pasiekta. Pasitikrinti savo idėjas sužinoti kitų nuomonę, gauti impulsą tolimesnei veiklai, pasikeisti gerąja patirtimi (Viešintų vidurinė mokykla, Anykščių rajonas);

. mokytis ieškoti dar nenaudotų būdų mokyklos stiprinimui ir atnaujinimui (Skiemonių pagrindinė mokykla, Anykščių rajonas);

. sužinoti galimybes ugdymo procesui organizuoti naudojant projektų metodą. Tai aktyvi veikla, reali aplinka, bendruomenės problemų sprendimas, įgyta patirtis. Tai suplanuotų trijų ateities projektų kūrimas ir įgyvendinimas (Virbališkių pagrindinė mokykla, Kupiškio rajonas);

. padėti išspręsti kai kurias materialines mokyklos problemas, nes nepalanki geografinė padėtis trukdo laiku gauti reikiamą informaciją (Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, Biržų rajonas);

. skatinti mokyklos bendruomenės pilietinę iniciatyvą ir kūrybinį aktyvumą, atsakomybę už kaimo bendruomenės raidą (Drąsučių pagrindinė mokykla, Šiaulių rajonas);

. išsaugoti tautinės mokyklos šaknis ateities kartoms. Tai istorinė, ilgiausiai išsilaikiusi lietuviška mokykla Vilniaus krašte (ReškutėnųRyto”  draugijos pagrindinė mokykla, Švenčionių rajonas);

. panaudoti nemažą projektinio darbo patirtį, telkiant mokyklos ir vietos bendruomenės pajėgas (Žeimelio vidurinė mokykla, Pakruojo rajonas);

. įgyvendinti projekto “Reikia skvero – prašom!” idėjas. Mokiniai įkurtų poilsio zoną, medžio skulptūrų kampelį ir tai būtų kaip ekologinio švietimo priemonė (Truskavos pagrindinė mokykla, Kėdainių rajonas);

. įgyti žinių ir įgūdžių apie mokyklos įvaizdžio kūrimą, rėmėjų paiešką ir pritraukimą, mokyklos aplinkos priežiūrą bei partnerystės ryšius tarp mokyklos ir skirtingų vietos institucijų (Žygaičių vidurinė mokykla, Tauragės rajonas);

. pirmiausia bandoma, nors ir dalinai, išspręsti šilumos taupymo problemą (Ustukių pagrindinė mokykla, Pasvalio rajonas);

„Tik višta laukia sėkmės tupėdama” – projekto pavadinimas (Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinė mokykla, Vilkaviškio rajonas);

. mokyklos juda į priekį tik ruošiamų ir vykdomų projektų dėka (Vidmantų vidurinė mokykla, Kretingos rajonas);

. dirbdami Veiksmo dienos projekte mokiniai suprato, kad veikdami komandoje jie galės „pakelti kalnus” ir, kad “pasaulį reikėtų pradėti tvarkyti nuo savęs”(Paberžės 1-moji vidurinė mokykla, Vilniaus rajonas).

Skaitytojui: kurie šio konkurso projekto dalyvių norai buvo įvykdyti? Kokie būna Jūsų norai dalyvaujant kituose projektuose? Kokia Jūsų nuomonė dėl iššūkio „Išgyventi ir tapti šiuolaikine mokykla“? Kokiu būdu galima būtų apjungti bendraminčius šiai problemai spręsti ekonominio nuosmukio  metu ?

2011/05/02 at 11:34 Parašykite komentarą

3.20. Kaimo mokykla: atskirtis su miesto mokykomis

Idėja: dalintis nuomonėmis be papildomo atlygio.

Siekis: pateikti visuomenės nuomonę dėl švietimo aplinkos bei patogumų plėtros, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, gairių poreikio.

Tikslas: aptarti su visuomene kaimo ir miesto mokyklų atskirties problemas.  

Rezultatas:  visuomenės nuomonė dėl priemonių kaimo ir miesto mokyklų atskirčiai mažinti.

 

Kaimo mokyklos stumiamos į … neviltį

„Įvairūs bandymai palyginti Lietuvos mokyklas tarpusavyje stumia kaimo mokyklą į dar didesnę neviltį, mat vertinimo ir lyginimo schemos remiasi miesto mokykloms palankiais kriterijais“ – taip dar 2002 metais nurodė mokslininkai A.Poviliūnas, G..Kazakevičius, V. Beresnevičiūtė.

Galimi kaimo ir miesto mokyklų skirtumai, turintys įtakos švietimo kokybei, būna šie:

a) pasekmės, kurių pašalinimu derėtų rūpintis Mokyklos  steigėjui:

. skurdesnė kaimo mokyklų materialinė bazė (pvz.,  vyrauja iki 1950 metų statyti pastatai, mažiau – tipinių pastatų,  mažesni pastatai, prastesnis materialinis-techninis aprūpinimas);

blogesnės sanitarinės-higieninės sąlygos (pvz., nėra arba neveikia dušinės, persirengimo kambariai, nepakankamai sutvarkyti sporto aikštynai arba prasta jų būklė, likę lauko tualetai);

. prastesnė sveikatos apsauga (pvz., netinkanti suolų būklė, nėra reikiamo dydžio);

. blogesnis aprūpinimas (pvz., subalansuotu maistu, bibliotekų, Internetu);

. didesnis atstumas iki medicinos paslaugų centrų;

. blogesnis pavėžėjimas (pvz., ilgiau per 45 min trunkanti kelionė, dažnai važiuojama pakeleivingomis mašinomis, per anksti atvežama, laukiama pamokų  daugiau 30 min; grįžimo iš mokyklos maršrutai nepritaikyti prie papildomojo ugdymo moksleivių užsiėmimų grafiko);

. blogesnė mokyklos turto apsauga (pvz., nėra modernios apsaugos sistemos, sargų pareigybių);

. mažiau mokyklų ūkio specialistų, žemesnė jų profesinė kompetencija;

. 2-3 kartus brangesnis ugdymas ir tai neekonomiška;

. prasčiau atliekami būklės tyrimai;

. mažiau galimybių moksleiviams save realizuoti užklasinėje veikloje (pvz., pažintinėje-tiriamoje veikloje, prastesnė papildomojo ugdymo pasiūla);
. skiriasi mokymo metodai;

. silpnesnė visuomenės įtaka mokyklai bei institucijoms, kurios priima švietimui svarbius sprendimus;

. bendruomenė nuolat laikoma įtampoje ir nežinioje, pasigendama pastovaus visuomenės informavimo;

. mažai aktyvi mokyklos bendruomenės veikla arba jos iš viso nėra;

. prasta finansinė pagalba mokyklos techninei-materialinei bazei stiprinti;

b) pasekmės, kurių pašalinimu derėtų rūpintis valstybei:

didesnis pradinių ir aštuonmečių mokyklų skaičius;

. mažesnės galimybės pasirinkti mokymąsi;

. blogesnės  „starto sąlygos“ – prasta namų aplinka;

. žemesnis tėvų išsilavinimo lygis;

. daugiau pusės mamų ir trečdalis tėčių yra bedarbiai (2003 m.);

. vargingesnis žmonių  gyvenimo lygis ir neįstengiama parūpinti elementarių mokymo priemonių . nesirūpinama skubia medicinos pagalba;

. neracionaliai naudojamos ūkio lėšos, kai patalpų užpildymas mažiau 75 %;

. mokyklų patalpos neatitinka Mokyklų aprūpinimo standartų;

. prastas patalpų užpildymas;

. prastas lankymasis muziejuose, parodose, kinuose, teatre, koncertuose;

. užsieniečių vaikai nevažiuoja mokytis į kaimą;

. mokyklų remontui skiriama 2-3 tūkst. Lt.;

. netinkami mokyklų pastatai bendruomenės reikmėms tenkinti;

. švietimo būklės statistinė informacija yra fragmentiška ir neteikia visuminio vaizdo.

. nesukurta statistinė bazė;

. neveiksmingai šalinamos visuomenės sveikatos centrų tikrinimo pastabos;

šalies ekonominė krizė ir kt.

Kaimo vietovėse gyvena per 33 % visų Lietuvos gyventojų ir tik 4,9 % kaimo žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Kaimo mokykla, priklausomai nuo jos dydžio, turi būti  švietimo ir kultūros centras,  miesto – paslaugų teikimo objektas.

Kartu pastebima, kad Lietuvoje klostosi keista padėtis, kai švietimo politiką, jos gaires nusako valstybė, o šaltinių tai politikai įgyvendinti turi ieškoti pati mokykla. Kaimų ir miestelių bendruomenių atstovai, nematydami, kad jų problemos būtų politiškai svarstomos, nerasdami savo gyvenimo politinės analizės, netiesiogiai gauna žinią, kad politinės galios akiratyje jų nėra.

Konkurso „Kaimo mokykla ir vietos bendruomenė“ koordinatoriai dar 2002 metais pastebėjo, kad švietimo reformos numatomi pokyčiai kaimo mokykloms kelia tam tikrą grėsmę.  Politikų inicijuojamos švietimo reformos nuolat verčia kaimų ir miestelių gyventojus abejoti, ar gyvenimas kaimuose ir miesteliuose turi kokią tai ateitį. Kaimas tampa atsilikimo metafora.

Plačiau žr. Poviliūnas A., Kazakevičius G., Beresnevičiūtė V. Kaimo mokykla kaimo politinės atskirties akivaizdoje // Dialogas. 2002 m. rugsėjo 20-27 d. Nr. 34-35 (534-535).

Skaitytojui: kurie nurodyti kaimo/miesto Mokyklų skirtumai atsispindi Jūsų Mokykloje? Kokie kiti skirtumai? Ar teisinga nuomonė: „Kaimas – tampa  atsilikimo metafora“? Taip/ne. Kodėl?

 

Vietos bendrijų  lūkesčiai

Pasibaigus aukščiau nurodytam konkursui, po 7 metų  žurnalistas A.Navickas nurodo, jog jau ne pirmus metus vykdoma egzistuojančių mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau reikalinga kruopščiai ištirti dabartinę situaciją, įvertinti egzistuojančias tendencijas.  Pasak žurnalisto realiai nesugebama įsiklausyti  į vietos bendrijų argumentus, lūkesčius, mokyklų tinklo pertvarkos sprendimai paprastai nesubrandinami vietose, o „nuleidžiami iš viršaus“.

Pasisakymo komentaruose nurodyta, kad:

. reikia subalansuotos miesto ir provincijos padėties, informuoti vietos bendruomenes. Kaimo bendruomenės turi stiprėti, įgauti drąsos ir pasitikėjimo (arunas);

. švietimo sistemoje neatliekami išsamūs tyrimai, modeliavimai (bobas).

Plačiau žr. Navickas A. Dar kartą apie kaimo mokyklas // Bernardinai.lt. 2008.05.15.

Skaitytojui: ar pritariate komentarams (aruno, bobo)? Kokia Jūsų nuomonė? Ką galima pakeisti vietos ir Mokyklos bendruomenių bendradarbiavime švietimo patogumų plėtros reikalais?

 

Kaimo bendrijų ir mokyklos iššūkis

Kaimo bendrijų veikla aptarta išskirtinėje konferencijoje (2008 m. gegužės 22 d.), kur nutarta steigti asociaciją kaimo plėtros organizatorių ir jo problemas nagrinėjančių mokslininkų veiklai suvienyti (oficialiai įregistruota rugsėjo 1 d.). Internete tarp komentarų pasiūliau asociacijos sudėtyje spręsti kaimo mokyklų išgyvenimo ir tapimo šiuolaikine mokykla iššūkį. Netrukus vienas kaimo bendruomenės organizatorius patvirtino keliamo iššūkio svarbą.

Tai paskatino mane prisiminti  pavienius kaimo mokyklų fizinės aplinkos gerinimo darbus, nurodyti kaimo bendruomenės ir mokyklų problemas, pateikti siūlymų  švietimo patogumams teikti bei pakviesti diskusijai.

Plačiau žr. Radzivonas A. Kaimas: bendruomenė ir šiuolaikinė mokykla // Bendruomenė.lt 2008.09.25. 

Kaimo mokyklų pasiekimai

Švietimo optimizavimo ir profiliavimo šalininkai, remdamiesi nacionalinio egzaminų centro duomenimis, nurodo, kad mažų kaimo mokyklų pasiekimų vidurkiai žemesni rajono centrų ir miestų. 2006 m. mokyklų ir gimnazijų reitinge rajonų mokyklų skaičius: 0-100-tuke  – 26 kaimo mokyklos; 101-200-tuke – 23; 2001-300-tuke – 37; 301-400-tuke – 39; 401-500-tuke – 56; 501-539-27 (iškalbingi skaičiai, ne kaimo mokyklų naudai. A.R.). Tačiau šių mokyklų galimybės niekada nebuvo, nėra ir nebus vienodos, ypač kai daug kur dar sprendžiamas jų išlikimas (dažnai pasibaigiantis jos uždarymu. A.R.).

Plačiau žr. Kučinskaitė J. Kurią gimnaziją pasirinkti // Veidas, 2007.08.16.

Skaitytojui: ar viena pati kaimo Mokykla pajėgi spręsti ugdymo/mokymosi fizinės aplinkos bei patogumų plėtros problemas? Ar kaimo ir miesto mokyklų atskirtis yra svarbi šalies švietimo plėtrai?

2011/05/02 at 11:33 Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Naujausi įrašai

Kategorijos

Srautai